„Neketiname“, – pareiškė jis žurnalistams po pasitarimo su parlamentinių frakcijų vadovais pirmadienį, paklaustas, ar iš antradienio darbotvarkės ketinama išbraukti klausimą dėl biudžeto priėmimo.
„Manau, kad valstybei rimtis ir ramybė yra labai svarbu ir biudžeto priėmimas neliečia vien švietimo darbuotojų, liečia ir visą viešąjį sektorių, ir visą sistemą ir stabdyti neturime tokios prabangos“, – pridūrė V.Pranckietis.
Jis įsitikinęs, kad priimti biudžetą valdantiesiems balsų užteks.
Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, „langą deryboms“ užtektų atidaryti bent kelioms dienoms ar savaitei, kad būtų galima pradėti diskutuoti su tais, „kurie reiškia nepasitenkinimą“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen tvirtinimu, nėra reikalo skubėti, nes „savaitę dar būtų galimybė susėsti prie bendro stalo su mokytojais ir parodyti, kad jų darbą ir reikalavimus valstybė „vertina rimtai“.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Julius Sabatauskas tikino, kad priėmus biudžetą derybos su mokytojais dėl jų algų strigtų ir mokytojų reikalavimai nebūtų išgirsti, nes nebus iš ko juos vykdyti.
„Jei ryt priimame biudžetą, tai kokia prasmė švietimo ir mokslo ministrą pavaduojančiam Rokui Masiuliui eiti į ministeriją kalbėtis su protestuojančiais mokytojais, nes jis nebeturės ne vienoje kišenėje jokio argumento. Kol biudžetas nepriimtas, dar yra vilties, kad būtų ką nors galima pakeisti“, – teigė socialdemokratų frakcijos vadovas.
G.Landsbergis teigė siūląs laikinai stabdyti kitais metais suplanuotą neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) reformą. Tada, anot jo, atsirastų šiek tiek lėšų biudžete ir jas būtų galima nukreipti pedagogų algoms didinti.
Pirmadienį šeši Seimo nariai registravo rezoliuciją, kuria kitų metų biudžeto projekto svarstymą siūlo iš gruodžio 11-osios nukelti į gruodžio 18-ąją.
Rezoliucija taip pat siūloma iki gruodžio 18 dienos Švietimo ir mokslo bei Biudžeto ir finansų komitetams, kartu su suinteresuotomis pusėmis, nuodugniai išanalizuoti alternatyvius siūlymus, kuriais būtų siekiama padidinti mokytojų atlyginimų finansavimą 2019 metams.
„Jeigu bus pritarta dalyvaujančių asmenų surastam susitarimui, [įpareigojama] pateikti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2715(2)) pakeitimą [...]“, – rašoma rezoliucijos projekte.
Projektu Seimo valdyba įpareigojama sudaryti darbo grupę dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio tobulinimo, į kurios sudėtį būtų įtraukti mokytojų profesinių sąjungų atstovai.
„Šiuo metu susidariusi situacija, kai jau mėnesį dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos streikuojančių pedagogų reikalavimus Vyriausybė tiesiog ignoruoja, yra pavojinga ne tik mokiniams, bet ir visai valstybei. Esu įsitikinęs, kad lyderystę šiuo klausimu turėtų perimti būtent Seimas“, – socialinio tinklo paskyroje rašo buvęs „valstiečių“ frakcijos narys, šiuo metu priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, Justas Džiugelis.
Jis aiškina, kad „ši rezoliucija niekaip nesukels chaoso valstybėje ir nieko nenutiks, jei biudžetą priimsime savaite vėliau“.
„Tačiau manau, kad šio laiko turėtų pakakti sprendimui rasti. Jeigu dėl mokytojų geba susivienyti kitos profesinės sąjungos, būtų nedovanotina dabartinį biudžeto projektą priimti tai ignoruojant“, – dėsto parlamentaras.
Be J.Džiugelio rezoliucijos projektą Seimui teikia Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronislovas Matelis, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratas Julius Sabatauskas, liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatorius Gabrielius Landsbergis.
Stabdyti biudžeto priėmimą – tai vienas iš protesto akcijos „Paskutinis skambutis“ dalyvių reikalavimų. Akcija, susijusi su penktą savaitę besitęsiančiais mokytojų streikais, nuo rugsėjo įsigaliojusia jų apmokėjimo tvarka bei pedagogais, naktis leidžiančiais Švietimo ir mokslo ministerijoje, vyko sekmadienį.
Tądien premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad atidėti biudžeto priėmimą galimybių nėra.
„Tai reikštų milžiniškas problemas valstybei, tai siūlantys politikai elgiasi neatsakingai. Biudžetas yra subalansuotas, teigiamai įvertintas įvairių tarptautinių institucijų, vienas didžiausių augimų jame kaip tik ir yra švietimo srityje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas S.Skvernelis.
Streikuojantys mokytojai reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, minėtų reikalavimų įgyvendinimas kainuotų nemažiau 302 mln. eurų. Protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
Pirmadienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikiamos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos, turinčios palengvinti etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimą.
