Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas pareikalavo ministro asmeninės atsakomybės už šalyje kilusį chaosą ir pasiteiravo, ar L.Kukuraitis neketina atsisveikinti su pareigomis.
„Manau, turėtumėte atsistatydinti ir rasti kitą darbą“, – sakė A.Salamakinas ir pasiteiravo, ar ministras nesulaukia tokio pasiūlymo iš visuomenės.
„Atsistatydinimas yra švelniausia, kas pasiūloma. Tie, kas yra susidūrę su panašiomis situacijomis, turbūt žino, kad gauni visą tautos purvą“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma neslėpė manąs, kad L.Kukuraitis yra geras žmogus, tačiau teigė pasigendąs asmeninės politinės lyderystės: „Jūs tiesiog jos neturite. Tai gal tada bent tarnybos vadovu reikėjo paskirti žmogų, turintį lyderystės savybių.“
L.Kukuraitis paaiškino, kad tarnybos vadovė Alina Jakavonienė į pareigas grįžo po motinystės atostogų rugsėjo mėnesį, kai pertvarka jau buvo startavusi.
„Ji buvo priimta ankstesnės valdžios. Jos kadencija baigiasi kitų metų pradžioje“, – vadovės neapgynė ministras.
Trūksta 100 specialistų
L.Kukuraitis Seimo opozicijos narius paragino pirmiausia žiūrėti į faktus ir atsiriboti nuo emocijų, kurių vaiko teisių apsaugos reformos kontekste labai daug.
Jis užtikrino, kad reformą vertina teigiamai: „60 skirtingų vaiko teisių tarnybų veikia kaip viena centralizuota sistema, kaip viena organizacija, kurioje vadovaujamasi vienodais principais.“
Jis neslėpė, kad šiandien Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai vis dar trūksta apie 100 specialistų, o tiems, kurie dirba, tenka didelis krūvis.
L.Kukuraitis užtikrino, kad darbuotojų kvalifikacija – bakalauro ir magistro laipsniai – užtikrinami.
„O kompetencija patikrinama, kai dirbama su senaisiais vaiko teisių specialistais. Deja, žmogiškų klaidų padaroma: tiek dėl neteisingos informacijos, tiek dėl galimai neetiško elgesio, ką matėme Kauno atveju. Tai egzistuoja, tačiau – ne masiškai. Perteklinių vaikų paėmimų nėra tiek daug, antraip mes neišeitume iš spaudos. Dabar atvejai, kurie išlenda, yra kelerių metų senumo“, – kalbėjo ministras ir pažymėjo, kad vaikų paėmimų skaičius kas mėnesį traukiasi.
Manau, turėtumėte atsistatydinti ir rasti kitą darbą.
Jis džiaugėsi, kad kitąmet vien vaiko teisių sričiai skiriamas finansavimas augs beveik du kartus.
„Šiemet turėjome 8 mln. eurų, o kitiems metams kartu su struktūrinėmis lėšomis bus apie 15 mln. eurų“, – pažymėjo L.Kukuraitis.
Paslaugų tinklui plėsti Vyriausybė kitiems metams skyrė papildomus 22 mln. eurų.
Ministerijos skaičiavimu, vaiko teisių specialistų spalio mėnesio atlyginimų vidurkis buvo aukštesnis už vidutinį darbo užmokestį – ne mažesnis nei 800 eurų į rankas. 260 darbuotojų gavo šiek tiek daugiau nei 1200 eurų.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai gauna mažiau nei 800 eurų. Tačiau bus dedamos pastangos, kad to neliktų.
Pasak ministro, visų paslaugų paketui visoje šalyje sukurti reikėtų apie 300 mln. eurų. Tačiau pinigai problemų esą nesprendžia. Net jei savivaldybėms būtų išmokėti pinigai, paslaugos atsirastų nebent po metų ar dvejų.
Beveik tūkstančiui nustatytas II grėsmės lygis
Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus.
Vienas pranešimas gali būti susijęs su keliais vaikais, todėl vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį. Joks grėsmės lygis nebuvo nustatytas 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui.
Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos integralumas yra išsaugomas.
Dar 922-iems vaikams nustatytas II grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikas teismo sprendimu laikinai yra paimamas iš tėvų ar globėjų, o šeimai teikiamos intensyvios paslaugos.