2023 05 23 /10:36

Seimo opozicija planuoja nedalyvauti G.Landsbergio pasitarime dėl pirmalaikių rinkimų

Opozicinės Seimo frakcijos ketina nedalyvauti valdančiųjų konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio rengiamame pasitarime dėl politinės sistemos skaidrinimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Kadangi tai nėra susiję su savivaldybių tarybų problemų sprendimu, ten nėra klausimai apie išlaidų reglamentavimą, o yra bandymas visas Vyriausybės problemas suversti Seimui ir tiesiog perkelti atsakomybę kitiems, mes nematome prasmės tame dalyvauti“, – antradienį BNS sakė „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Kad pasitarime nedalyvaus BNS teigė ir Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Anot Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, pirmiausia turėtų pasitraukti Vyriausybė, o tik tuomet būtų galima kalbėti apie Seimo paleidimą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat sako, kad frakcija pirmalaikių rinkimų idėją palaikytų, jei pasitrauktų Vyriausybė ir nepavyktų suformuoti naujos.

„Pirmas logiškas žingsnis yra Vyriausybės žingsnis, tada atsiranda pagrindas kalbėti apie rinkimus“, – antradienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį išplatino laišką parlamentinių partijų ir frakcijų lyderių kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir tai aptarti per susitikimą antradienį.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2024 metų rudenį.

TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Konservatorių prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.

Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, taip pat ir kultūros bei finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Tuo metu G.Lansbergis pabrėžia, jog tai – ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.

Savo laiške jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien visų be išimties Lietuvos politinės valdžios šakų atstovai – nuo savivaldos, Seimo, Vyriausybės iki šalies prezidento turi iššūkių, siekdami atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus“.

„Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Yra dar daug neatsakytų klausimų ir dėl prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo“, – rašoma laiške.

Anot jo, dėl to reikia Seime priimti pataisas dėl savivaldybių tarybų apmokėjimo ir veiklos išlaidų ir taip pat „perkrauti Lietuvos parlamentinę politinę sistemą, atnaujinti Lietuvos piliečių suteikiamą pasitikėjimo mandatą“.

Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis