„Seime sieksime, kad opozicijos balsas būtų girdimas, kad su mumis skaitytųsi, kad iniciatyvos, nukreiptos į galių sutelkimą vienose rankose, į ribojimus ir draudimus, būtų stabdomos“, – penktadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo ji.
Seimo narė tikino, kad susitarimas reikšmingas, juo siekiama vienytis prieš valdančiųjų iniciatyvas, „nukreiptas prieš demokratijos ribojimą, spaudimą žiniasklaidai, įvairius draudimus, mėginimus varžyti visuomenės teises“.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad fragmentuota ir susiskaldžiusi opozicija nėra efektyvi. Ji teigė, kad susivienyta dėl žodžio laisvės, teisės viršenybės, atstovavimo žmogaus teisėms.
Nuo rugsėjo 10 dienos iki 2020 metų kovo 10 dienos opozicijos lyderio pareigas eis socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas, nuo 2020 metų kovo 10-osios iki Seimo kadencijos pabaigos – konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
„Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, veikdamos opozicijoje, dirbs, teiks įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, balsuos ir siūlys alternatyvias politines idėjas savarankiškai, vadovaudamosi savo partijų programomis bei vertybinėmis nuostatomis“, – rašoma sutarime, kurį pasirašė visų minėtų frakcijų seniūnai.
„Gali kilti klausimas, kodėl tik šiandien. Ne tik todėl, kad yra kadencijos vidurys. Pirmiausia, situacija tokia, kad pagrindinės valdančiosios daugumos partijos tapo žymiai agresyvesnės“, – spaudos konferencijos metu dėstė J.Sabatauskas ir svarstė, gal taip atsitiko dėl artėjančių prezidento rinkimų, esą bandoma sutelkti rinkėjus.
Pagrindinės valdančiosios daugumos partijos tapo žymiai agresyvesnės.
G.Landsbergis išreiškė viltį, kad sutarus dėl opozicijos lyderio darbas suintensyvės.
„Opozicija per pastaruosius metus įrodė, kad gali dirbti drauge, peržengdama partinius įsitikinimus, asmenines priešpriešas. Nemažai iniciatyvų jau buvo įgyvendintos kartu“, – tikino jis, tačiau pažymėjo vis sulaukdavęs priekaišto dėl to, kad Seime nėra opozicijos lyderio.
Politikas akcentavo, kad tai tik postas, darbai ir bendras matymas esą svarbiau, o ir klausimas dėl lyderio išspręstas.
„Reikia dėkot valstiečiams. Mes turim suprast, kad didžiausią darbą jie padarė, – apie tai, kodėl opozicijos lyderis atsiras dabar, kalbėjo G.Landsbergis. – Totalinio karo akivaizdoje gimsta netikėtos draugystės ir partnerystės. Taip jau atsitinka. Tą matė istorija, tą mes šiandien matome ir Lietuvoje.“
Pasiteiravus, kodėl opozicijos lyderio nepavyko rasti anksčiau, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo kadencijos pradžioje opozicija dar nebuvo susidūrusi su „kai kuriais valdančiųjų darbo metodais“. Anot jos, siekiama keisti Konstituciją, Seimo statutą, kėsinamasi į opozicijos teises.
Klausiamas, kodėl taip nutiko, kad Seimo opozicijos lyderio pareigas konservatorių frakcijos seniūnas gaus prieš pat parlamento rinkimus, G.Landsbergis atsakė: „Buvo toks sutarimas. Aš matau šiokią tokią ir simbolinę prasmę tokiam išdėliojimui. Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad Viktorija yra pirmoji besiimanti šios atsakomybės. Tai yra labai gera opozicija 14-ai šaunių vyriškių iš Vyriausybės.“
V.Čmilytė-Nielsen pridūrė: „Labai tikiuosi, kad šią poziciją gavau ne tik dėl to, kad esu moteris.“
Ji teigė nepamenanti, kas pasiūlė frakcijos seniūnų rotacijos eiliškumą, bet esą klausimas buvo aptartas ir pasiūlyta tvarka pasirodė tinkama.
V.Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad apie šešėlinę Vyriausybę tarp opozicijos atstovų nekalbama.
A.Širinskienė: per dvejus metus opozicija nieko nedarė, kad rastų lyderį
Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė A.Širinskienė sveikino opozicijos sprendimą sutarti dėl lyderio.
„Manau, mūsų frakcija tikrai džiaugiasi, kad pagaliau, daugiau kaip po dvejų metų diskusijų, opozicija susėdo ir nors kartą konstruktyviai diskutuodama savo opozicijos lyderį išsirinko. Tikrai smagu matyti, kai žmonės eina į dialogą, lygiai taip pat liūdna matyti, kai opozicija yra fragmentuota“, – 15min teigė ji ir tikino, kad turėdami lyderį opozicija galės visavertiškiau dalyvauti Seimo darbe.
Tiesa, A.Širinskienė tvirtino, kad kai kurių problemų, kurių valdantieji esą turi su opozicija, išspręsti vis tiek nepavyks.
Pasigesdavome ir konstruktyvesnio dialogo, pasigesdavome ir teisės aktų pasiūlymų.
„Pasigesdavome ir konstruktyvesnio dialogo, pasigesdavome ir teisės aktų pasiūlymų. Vietoj to mes kartais, deja, turime kritiką dėl kritikos. Šias problemas opozicijos lyderio buvimas vargu ar išspręs“, – dėstė ji.
Atsakydama į spaudos konferencijos metu išsakytą teiginį, kad valdančiosios partijos tapo žymiai agresyvesnės, A.Širinskienė aiškino, kad valdantieji agresyvumo niekada nedemonstravo.
„Mes kolegų niekada posėdžių salėje neįžeidinėjame, tikrai nepasakysime vienų ar kitų žodžių, kuriuos kartais išgirstam iš kai kurių agresyvių opozicijos frakcijų vadovų. Kada nori pateisinti savo neveikimą, o tuos dvejus metus opozicinės frakcijos nieko nepadarė, kad turėtų savo lyderį, buvo didžiulis susiskaidymas, tada [...] surandi vienas ar kitas priežastis“, – kalbėjo LVŽS atstovė ir ragino pamiršti „apsižodžiavimus, kurie kartais įvyksta“, žiūrėti į ateitį ir dirbti.
Šiuo metu Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro 12 narių, Socialdemokratų partijos – 8, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – 32. Tiesa, du liberalai – Joniškio meru išrinktas Vitalijus Gailius ir Lietuvos Dailės muziejaus vadovu tapęs Arūnas Gelūnas – artimiausiu metu Seimą paliks.
Pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis teisėmis, pavyzdžiui, svarstant klausimą jis vieną kartą be eilės gali kalbėti diskusijoje, priklauso Seimo valdybai.