Pirmadienį paskelbtoje pavasario sesijos darbų programoje numatyta, kad parlamentas iki vasaros vidurio ketina priimti net 134 teisės aktus, kurie iki šiol nėra registruoti. Palyginimui, praėjusios kadencijos paskutinėje sesijoje buvo numatyta priimti vos 12 tokių projektų, kurie registruojant planą dar nė nebuvo parengti.
Seimo planai prieštarauja Vyriausybei
Parlamentas iki vasaros vidurio ketina priimti net 134 teisės aktus, kurie iki šiol nėra registruoti.
Negana to, Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyta ir tokių sprendimų, kurie anksčiau jau buvo Vyriausybės atidėti neribotam laikui, pavyzdžiui, Seimo darbų plane vėl atsirado tikslas įteisinti alkoholio prekybą tik specializuotose parduotuvėse, nors pats premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad šios priemonės bus imamasi tik tuomet, jei nepasiteisins dabar taikomos priemonės – pirmiausia akcizų alkoholiui padidinimas.
Tas pats su universitetų jungimu. Nors švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nėra išsakiusi aiškios nuomonės dėl Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto sujungimo, Seimo darbo plane jau kovo mėnesį numatyta priimti Švietimo ir mokslo komiteto parengtą nutarimą ir universitetus sujungti.
Atsirado negirdėtų siūlymų
Seimo pavasario sesijos plane taip pat atsirado siūlymų, apie kuriuos anksčiau valdantieji nieko nebuvo kalbėję.
Pavyzdžiui, plane numatyta apibrėžti mecenavimo objektą, mecenuojamojo ir mecenato pareigas ir mecenavimo kontrolę, kai mecenavimo gavėjai ir teikėjai naudojasi pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatomis. Nustatyti, kad skiriamos ir gaunamos mecenavimo lėšos neapmokestinamos. Numatoma, kad teisės projektus rengs Vyriausybė, o Seime jie bus svarstomi jau gegužę.
Taip pat numatyta sudaryti sąlygas, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ministerijų atliekamos teisinės funkcijos (teisėkūros ir atstovavimo teismuose) būtų atliekamos centralizuotai, – įsteigti biudžetinę įstaigą Vyriausybės teisės centrą, įsteigti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją vietoj šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių 9 institucijų, likviduoti Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Tačiau nė vieno teisės akto projekto nėra registruota ir šiems planams įgyvendinti.
Supykdė koalicijos partnerius
Į Seimo pavasario sesijos darbų planą ir į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą įtrauktas Vyriausybės teisės centro steigimas, nors to Seimo patvirtintoje Vyriausybės veiklos programoje, supykdė „valstiečių“ koalicijos partnerius socialdemokratus. Pasak jų, steigiant naują centralizuotą įstaigą, mažės funkcijų arba visai neliks ką veikti Teisingumo ministerijai.
„Teisingumo ministerija yra LSDP kuravimo srityje, tad priimant tokį sprendimą, būtinas politinis įvertinimas ir aptarimas su koalicijos partneriais“, – išplatintame pranešime spaudai teigia socialdemokratai.
Socialdemokratų vertinimu, teisėkūros centralizavimas ir funkcijų perdalijimas neparemtas objektyvia naudos ir kaštų analize, nenurodoma, kokių teigiamų pasekmių laukiama, pakeitus tik subjektą, kaip būtų pagerinti teisėkūros proceso kokybė ir efektyvumas.
Daug kas neaišku
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė tikina, kad net ir perskaičius visą Seimo darbų programą nėra aišku, kokie darbai Seimui atrodo svarbiausi ir skubiausi.
„Skaitant pirmą dalį, kuri lyg ir yra sudėliota pagal prioritetus, nes antroje dalyje tiesiog sumesta krūva teisės aktų, vis tiek į akis pirmiausia krenta, kad tikslai nėra subalansuoti.
Vienur matai abstrakčius tikslus „mažinti skurdą ir didinti užimtumą“ be jokių tai numatančių teisės aktų ir idėjų, kaip tai padaryti, o keliom eilutėmis žemiau jau išvardinti konkretūs dalykai, pavyzdžiui, dėl alkoholio: akcizų didinimas, įsigijimas nuo 20 metų, specializuotos parduotuvės. Kitaip tariant, yra vietų, kur aišku, kas bus daroma, ir daug abstrakčių frazių be jokio turinio, nes niekas neregistruota“, – teigė R.Urbonaitė.
Mes, kaip visada, matome žodžius „pakeitimai“, „pakeitimai“ ir dar kartą „pakeitimai“, – sako R.Urbonaitė.
Tiesa, neregistruoti projektai ne tik tie, apie kuriuos darbų plane rašoma abstrakčiai.
Iki šiol nėra paskelbti, o gal net nėra parengti ir teisės aktai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo taisykles, privalomą mokyklos lankymą nuo 6 metų, trumpesnes moksleivių atostogas.
R.Urbonaitės nuomone, šiais klausimais būtų gerai turėti laiko diskutuoti, pasitarti su visuomene, tačiau panašu, kad staiga parengtus dokumentus bus bandoma stumti buldozeriu. Kai kuriais klausimais, atrodo, nepavyks susitarti net tarp Vyriausybės ir Seimo.
Toliau dirbs konvejerio principu
Politologė pastebi, kad esmines reformas įtvirtinančių teisės aktų neturėdamas Seimas vėl įsisuks į teisės aktų taisymo konvejerį.
„Mes, kaip visada, matome žodžius „pakeitimai“, „pakeitimai“ ir dar kartą „pakeitimai“. Pagal šitą projektą, kuris yra, mes toliau turėsime teisės aktų keitimo pasiutpolkę, kuri buvo stebima ilgą laiką Lietuvoje, ir kuri nėra normali“, – teigė ji.
Pasak politologės, panašu, kad Seimas per vieną posėdžių dieną vėl tikisi priimti po dešimt įstatymų, nors didžioji dauguma Seimo narių, ko gero, nė nespės projektų perskaityti, nes jų tiesiog per daug.
„Diskusijoms vietos bus labai labai mažai. O tai reiškia, kad mes vėl turėsime kitą ir dar kitą sesiją, kur apimtys nesumažės, o svarbiausias žodis bus „pakeitimai“. Su tokiais tempais ir tokia kokybe garantuotai pakeitimų vėl reikės. Tai užburtas ratas, iš kurio parlamentas niekaip neišsikapsto“, – prognozuoja R.Urbonaitė.
Seimas galios centru netampa
Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatoma iki liepos mėnesio priimti 169 Seimo narių parengtus ir 247 Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus.
Tai reiškia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio pažadai galios centrą perkelti į parlamentą lieka tik žodžiais.
R.Urbonaitė aiškina, kad toks santykis natūralus, nes ministerijos ir Vyriausybė natūraliai turi daugiau galimybių parengti kokybiškus teisės aktus nei pirmą kadenciją dirbantys parlamentarai.
„Tai yra natūralu. Visada Vyriausybės parengtų teisės aktų Seimas priimdavo daugiau nei parengtų Seime. Vyriausybė visada turėjo daugiau žmogiškųjų išteklių, kad parengtų kokybiškus įstatymų projektus. Be to, Seimo nariai neretai gauna projektus iš suinteresuotų grupių, kuriuos paskui tenka apsižiūrėjus bėgti ir atsiimti“, – teigė politologė.
Pasak jos, greičiausiai taip liks ir toliau, nes vien pirmoji šios kadencija sesija rodo, kad iš parlamentarų rengtų teisės aktai priimtų buvo mažiau nei 50 proc.
