V.Pranckietis pirmadienį susitiko su konstitucinės teisės ekspertu Vytautu Sinkevičiumi. Specialisto patarimų V.Pranckiečiui prireikė po to, kai jo idėją pripažinti V.Landsbergį valstybės vadovu sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir kiti politikai.
Po susitikimo Seimo pirmininkas žurnalistams patvirtino, kad siūlymo V.Landsbergį pripažinti valstybės vadovu neatsisako.
„Apie laiką dar nekalbame, kalbame apie idėją. Aš tą jau daug kartų kalbėjau. Paprašiau profesoriaus konsultacijos tuo klausimu“, – teigė V.Pranckietis.
Anot jo, V.Sinkevičiaus patarimai labai padėjo.
„Padėjo susivokti toje situacijoje. O ta situacija dabar yra tokia, kad kalbame apie valstybės vadovo, ir tik apie tokią visada ir buvo kalbama, poziciją“, – teigė Seimo pirmininkas.
Pirma statusas, garantijos palauks
Jis tikino, kad pirmiausia Seimui bus siūloma įteisinti valstybės vadovo statusą. Tik tai padarius, pasak V.Pranckiečio, būtų galima pradėti galvoti apie garantijas 1990-1992 m. valstybės vadovo pareigas ėjusiam politikui.
Kokios jos galėtų būti, V.Pranckietis nekomentavo.
Konstitucinės teisės ekspertas V.Sinkevičius sako, kad teisiškai šios garantijos gali būti tokios pat ar net didesnės nei numatomos Lietuvos valstybės prezidentams.
„Tos garantijos gali būti net didesnės. Ir pensija gali būti didesnė negu prezidento pensija, ir kitos garantijos gali būti net didesnės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, bet negali būti žodžių „prilygintas prezidentui“, nes 1990-1992 m. prezidento nebuvo“, – aiškino V.Sinkevičius.
Anot jo, kol kas apie jokias dideles garantijas dabar nekalbama. Esą net, jei šiam Seimui pavyktų V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, būtų kalbama tik apie minimalių garantijų įteisinimą.
„Darbo kabinetas ir apsauga, automobilis, bet ne apie kažin kokias tas garantijas kalbama. Tik apie tokias, kokias turi kiekvienas buvęs valstybės vadovas – Valdas Adamkus ar kiti asmenys. Tai yra normalios garantijos“, – teigė ekspertas.
Neskiria valstybės vadovo nuo prezidento
V.Sinkevičius sako, kad nesusipratimų dėl Seimo pirmininko pasiūlymo įvertinti V.Landsbergio darbą 1990-1992 m. kilo tik dėl to, kad kai kurie politikai painioja sąvokas „valstybės vadovas“ ir „prezidentas“.
Pasak jo, V.Pranckietis teisingai įvardijo, kad V.Landsbergis gali būti pripažintas valstybės vadovu, nes būdamas Aukščiausios Tarybos pirmininku turėjo valstybės vadovo įgaliojimus – buvo aukščiausias Lietuvos pareigūnas, turintis teisę vesti tarptautines derybas, atstovauti Lietuvai, pasirašyti sutartis.
Tačiau kol kas įstatymo projektas dėl statuso suteikimo dar nėra paruoštas. Todėl Seimo pirmininkas net neprognozuoja, kada projektas galėtų pasiekti Seimą ir apie V.Landsbergio 85-ojo gimtadienio datą jau nebekalba.
„Neturime čia kur skubėti ir tiesiog turime nuosekliai dirbti. (...) Aš manau, kad ne gimtadienio proga, o už atliktus darbus turi būti toks įvertinimas, toks statusas suteiktas. Ne gimtadieninis, ne proginis. Buvo atlikti darbai, buvo dirbta ir turbūt turi būti toks vertinimas“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Anksčiau V.Pranckietis „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad pripažinimas būtų tarsi skolos atidavimas V.Landsbergio jubiliejaus, kuris bus spalio 18 dieną, proga.
V.Pranckietis idėją suteikti V.Landsbergiui valstybės vadovo statusą pristatė rugpjūtį. Tuomet jis teigė, kad nėra teisinga iki šiol nepripažinti to, kad profesorius V.Landsbergis buvo šalies vadovas.
Pasak jo, nėra kalbama apie prezidento vardą, o tik apie valstybės vadovo statusą.
Pristatydamas idėją Seimo pirmininkas tvirtino, kad dėl jos dar reikia diskutuoti.
„Reikia turėti garantuotą daugumą ir tik tada kelti tuos klausimus. Kol kas aš tik sakau savo nuomonę. Aš esu įsitikinęs, kad jis buvo šalies vadovas. Bet leiskite mums padirbėti ir sužinoti Seimo daugumos nuomonę“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis iškart pareiškė nematantis galimybių tai padaryti.
„Akivaizdu, kad ponas V.Landsbergis nebuvo rinktas. (...) Jokių teisinių galimybių Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininką prilyginti valstybės vadovui arba Lietuvos Prezidentui nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.
R.Karbauskis argumentavo, kad to daryti neleidžia Konstitucinio Teismo išaiškinimas, tačiau profesorius V.Sinkevičius tikina, kad V.Landsbergiui negali būti suteiktas prezidento vardas, o valstybės vadovu jis buvo ir gali tokį statusą įgyti.
V.Landsbergio darbo vadovaujant Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui vadovavimu valstybei nenori vadinti Seimo opozicinių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų frakcijų Seime lyderiai.
Seimo pirmininkas sako dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui dar ieškosiantis sutarimo visose Seimo frakcijose. Pasak jo, kol kas šios idėjos neaptarė net „valstiečiai“.
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos parlamentas bando V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Pastarąjį kartą tai bandyta daryti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyva 2014-aisiais.