„Aš labai skatinu ir prašau, ir valdybos posėdyje kalbėjome, kad visi projektai, kurie yra „poilsio stadijose“ komitetuose, būtų pakelti, pirmininkų prašysime dėl kiekvieno įstatymo projekto paaiškinimo, kodėl jis guli ir kodėl nesvarstomas“, – trečiadienį žurnalistams po Seimo valdybos posėdžio sakė V.Pranckietis.
Jis teigė, jog vizito metu su lenkų politikais pavardžių klausimo atskirai neaptarė, nes „dvišalė Asamblėja yra veikiantis organas, ir sudarytos komisijos, ir tose komisijose diskutuojami tie klausimai“. Seimo pirmininkas Lenkijoje lankėsi savaitės pradžioje.
„Aš esu su jais kalbėjęs anksčiau, kad pas mus yra keli projektai, pavardžių rašymo, ir sakiau, kad turime suprasti, kad tiems klausimams yra aiški opozicija, todėl jie sunkiai labai svarstomi“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Seimas prieš porą metų ėmėsi vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, kurie leistų pase naudoti nelietuviškas raides w, q ir x, tačiau jie vis dar varstymo stadijoje ir nepasistūmėjo į priekį.
V.Pranckietis tvirtino, kad projektai stringa, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) neparengia sąlygų konkursui dėl jų ekspertizės.
„(Stringa – BNS) todėl, kad neparašytos sąlygos Lietuvos kalbos ekspertams, turime padaryti pirkimą ir TTK turėtų tai ekspertizei paskelbti sąlygas, to nepadaro, ir kviesiu komitetą pasirūpinti“, – sakė Seimo pirmininkas.
TTK laikosi pozicijos, kad ekspertinė išvada jau yra – ją pateikė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, todėl nerengia konkurso specifikacijų.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskelbusi, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai.
Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai tuomet nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praėjusią savaitę Varšuvoje su valstybiniu vizitu apsilankius prezidentei Daliai Grybauskaitei sakė, kad Lenkija laukia, kol Lietuva įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
