Naujienų portalui Delfi.lt paviešinus negalutinius, derinamus įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo, Seimo pirmininkė teigia, kad diskusija apie šias pataisas turėjo prasidėjo kiek vėliau.
O tai, kad ji prasidėjo dabar, remiantis „darbine“ dokumento versija, anot parlamentarės, nėra gerai.
„Diskusija apie partnerystės įstatymo projektą turėjo prasidėti kiek vėliau, tačiau ją paspartino į vieną portalą patekusi įstatymo projekto darbinė versija. Nėra gerai, kai „žali“ teisės aktų projektai patenka viešumon, nes tada ir diskusija gali prasidėti dėl tokių akcentų, kurių galutiniame įstatymo projekte gali ir nelikti“, – antradienį feisbuke komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pastebėjo, kad partnerystės klausimas sulaukia daug dėmesio ir tai esą jau įprasta.
„Pateiktose lentelėse aiškiai matosi, kuo partnerystės institutas yra svarbus ir kuo skiriasi nuo santuokos. Suteikiama galimybė gauti informaciją apie savo artimą žmogų. Turėti teisinę apsaugą. Spręsti turto, paveldėjimo klausimus“, – vardijo politikė.
Ji atkreipė dėmesį į mastą žmonių, kam galėtų būti aktualus lyčiai neutralios partnerystės įtvirtinimas.
„Šiuo metu Lietuvoje nesusituokę gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Tai – apie 100 tūkst. porų. Gal tai ir nedaug kaip bendras skaičius, tačiau tiek žmonių gyvena Klaipėdoje.
Taip, ne visos šios poros rinktųsi partnerystę, bet tikiu, kad tikrai nemažai“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.
Partnerystę galėtų rinktis tie, ką įskaudino santuoka, kam reikia laiko.
„Dar 2017 m., pristatydama įstatymo projektą sakiau – partnerystę galėtų rinktis tie, ką įskaudino santuoka, kam reikia laiko. Laikausi šios nuostatos ir dabar.
Kaip ir nuostatos, kad lyčiai neutralus partnerystės principas – XXI a. Europos ir moderniojo pasaulio realybė, ne siekiamybė“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Ji pastebėjo, kad Europos Sąjungoje dauguma valstybių jau yra reglamentavusio partnerystę, tai, anot politikės, yra padariusios ir tos šalys, kuriose gyventojai ypač puoselėja krikščionybę:
„Iš 27 ES šalių net 20-yje partnerystė jau reglamentuota. Tame tarpe tokiose krikščioniškose šalyse, kaip Italija, Ispanija, Malta. Taigi, konflikto su tradicijomis ir krikščioniška pasaulėžiūra nelabai ir yra.“
„Mano nuostata tokia – Partnerystės įstatymas padarytų dešimtis tūkstančių žmonių saugesniais ir laimingesniais, bet tuo pačiu neatimtų laimės iš kitų.
Manau, taip laisva ir demokratiška valstybė ir turėtų funkcionuoti. Kurdama vienodas galimybes visiems gyventojams“, – savo įrašą feisbuke apibendrino V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvoje įteisinti lyčiai neutralią partnerystę pasiūlė valdančiajai daugumai priklausantys liberalių pažiūrų politikai: ją būtų galima sudaryti civilinės metrikacijos įstaigose, o nutraukti porai neturint vaikų galėtų ir notaras, partneriai negalėtų įsivaikinti, rašo BNS.
Politikai parengė atitinkamas įstatymo pataisas, bet jos dar derinamos.
Pagal projektą, partnerystė būtų apibrėžiama kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius“.
Kaip pažymi iniciatoriai, įstatymu būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.
Pagal projektus, partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.
Partnerystės įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galės padaryti notaras.
