Valdančiųjų frakcijų seniūnai antradienį išplatintame pareiškime tvirtino, jog R.Žemaitaičio pasisakymai gali būti traktuojami kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas, jie paragino jį pripažinti klaidą ir viešai atsiprašyti dar iki NATO viršūnių susitikimo.
Anot jų, nesulaukus „nuoširdaus ir deramo atsiprašymo“, jie būtų pasirengę inicijuoti apkaltos procedūrą „nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigtų Generalinės prokuratūros tyrimas“.
„Sakyčiau, ši dalis galbūt yra silpniausia pareiškimo dalis, kadangi vien atsiprašymo čia, matyt, nepakanka, nes tokios frazės ir tokie pakartotiniai pasisakymai, jie, matyt, nėra atsitiktinumas, tai yra visiškai sąmoninga pozicija Seimo nario. Ir apmaudu, kad jis tokią retoriką yra pasirinkęs, galbūt, tokią rinkiminę strategiją, spėčiau“, – LRT radijui trečiadienį tvirtino Seimo pirmininkė.
„Žiūrėsime, kaip vystysis ši tema toliau. Tačiau aš tikrai manau, kad rudenį grįžus į Seimo eilinę sesiją bus imtasi ir konkrečių priemonių dėl apkaltos inicijavimo“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
R.Žemaitaitis savo paskyroje feisbuke birželį paskelbė keletą antisemitinio pobūdžio pasisakymų: piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu.
Parlamentaro pasisakymus pasmerkė Lietuvos vadovai, kitų šalių diplomatai.
Dėl vieno iš šių pasisakymų – apie nugriautą palestiniečių mokyklą – partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R.Žemaitaičio narystę partijoje.
Seimo narys tvirtina savo teiginius apie žydus grindžiantis archyvuose rasta medžiaga.
Generalinė prokuratūra po politiko pareiškimų birželio pabaigoje pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Tolesnius sprendimus prokuratūra žadėjo priimti gavusi ekspertų išvadas.
