V.Čmilytė-Nielsen atsakyme 15min pažymėjo, jog Seimas jau balandžio 12-ąją vienbalsiai priimtoje rezoliucijoje pasiūlė „deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą“.
Pasak jos, „svarbu, kad tai būtų padaryta tarptautiniu mastu“.
„Todėl šį klausimą keliu visuose susitikimuose“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Svarbu, kad tai būtų padaryta tarptautiniu mastu.
Jei tarptautinė bendruomenė dels vertinti Seimo siūlymą, tuomet Seimas, anot jos, imsis iniciatyvos paskelbti Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.
„Jei matysime, kad atitinkamai įvertinti mūsų siūlymą delsiama, įvertinę teisines aplinkybes imsimės iniciatyvos nacionaliniu lygiu“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Pareiškimą, kuriuo į Ukrainą įsiveržusios Rusijos veiksmai pripažinti karo nusikaltimais ir genocidu, Estijos parlamentas vienbalsiai priėmė ketvirtadienį.
Dokumente Rusijos pajėgos kaltinamos sistemingu ir masiniu ukrainiečių žudymu ideologiniais motyvais.
„Laikinai okupuotose teritorijose, ypač Bučos, Borodiankos, Hostomelio, Irpinės, Mariupolio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių, Rusijos Federacija vykdė genocido veiksmus – be kita ko, masinius žiaurumus prieš civilius gyventojus. Užfiksuota žudymo, priverstinio dingimo, trėmimo, įkalinimo, kankinimo, žaginimo ir lavonų išniekinimo atvejų“, – rašoma pareiškime, kurį cituoja BNS.
Analogišką pareiškimą vienbalsiai priėmė ir Latvijos parlamentas bei pasmerkė „Rusijos armijos įvykdytus žiaurius masinius nusikaltimus“, apie kuriuos byloja „gausūs liudijimai ir įrodymai“.
