„Tai būtų logiška (balsuoti pagal KT išvadą – BNS), kadangi šis Seimas pirmiausia kreipėsi būtent dėl tos pirmosios apkaltos, tai pagal žingsnius būtų logiškiau, kad pirmiausia pabalsuotume dėl pirmosios, bet mes net nežinome, ar ji bus“, – pažymėjo parlamento vadovė.
P.Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.
Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.
P.Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.
„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – žurnalistams sakė P.Gražulis.
Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl antros apkaltos pradėjimo P.Gražuliui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Projekte numatoma, kad gruodžio 19 dieną parlamento plenariniame posėdyje bus svarstoma dėl P.Gražulio mandato panaikinimo.
Ši apkalta būtų vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P.Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P.Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną ir išvadą, ar P.Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, teismas žada pateikti per mėnesį.
Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.
Jeigu P.Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas ir politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.
Be to, Seimas praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.
P.Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.
