Laidoje „Dėmesio centre“ – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
– Šiandien profesinės sąjungos surengė daugiatūkstantinę protesto akciją. „Baudžiavai – ne, vergovei – ne“, pone premjere, kaip jūs vertinate tokius šūkius, siejant juos su siūlomu socialiniu modeliu?
– Šiek tiek keistokai tie šūkiai skambėjo. Noriu kalbėti atvirai. Praėjusią savaitę, prieš išvykstant į Izraelį, buvau pasikvietęs profsąjungų lyderius. Paprašiau jų, kad išsakytų savo mintis, ką dar mums reikia padaryti ir kuo jie yra nepatenkinti. Man buvo aiškiai pasakyta, kad tai, kas dabar yra paruošta ir ką pavyko suderinti Trišalėje taryboje, yra daug geriau negu buvo anksčiau. Tiek socialinis modelis, tiek Darbo kodeksas.
Tuomet aš jų paklausiau, kodėl jie protestuoja? Man atsakė, kad, žinote, mes jau nebegalime atšaukti, didelis darbas padarytas. Taip pat aš buvau vienoje iš didžiųjų įmonių – „Achemoje“. Ten aš susitikau su viena iš profsąjungų vadovių. Ji pasakė, kad visiškai palaiko šią naujovę ir šis naujas socialinis modelis yra reikalingas. Vis dėlto reikia žiūrėti plačiau – valdžia turi suprasti, kokia yra globali situacija, negalime žiūrėti siaurai.
Mes jau šiandien vėluojame su darbo santykių pakeitimu, su visu socialiniu modeliu, jei kalbame ir apie pensinės sistemos pertvarką. Jeigu mes nežengsime šio žingsnio šiemet, tai būsime labai stipriai atsilikę nuo kitų Baltijos valstybių.
– Ponia Graužiniene, taip jau yra, kad profesinės sąjungos iš esmės atstovauja viešojo sektoriaus darbuotojams, t.y. mokytojams, gaisrininkams, policininkams ir kitiems. Bet tai yra institucija, kuri atstovauja 8 proc. Lietuvoje sudarytų darbo sutarčių, o kalba tarsi visų dirbančiųjų vardu. Kaip vertinti tokią situaciją? Ar tas jų balsas turi būti girdimas kaip pagrindinis dirbančiųjų balsas?
– Kiekvieną balsą mes turime girdėti, jeigu jis kalba argumentų kalba. Profsąjungos yra viena iš demokratinės valstybės galimybių išsakyti savo nuomonę. Ir tai yra sveikintinas dalykas, jeigu profsąjungos yra stiprios. Bet aš sutinku su jumis, kad šiuo atveju nėra visiškai atstovaujama visiems dirbantiesiems.
Tam, žinoma, yra keletas priežasčių. Stiprios įmonės, kurios gali sau leisti, turi individualias kolektyvines sutartis, kuriose yra numatomos ženkliai geresnės sąlygos tarpusavio sutarimu. Lygiai taip pat ir šiame socialiniame modelyje yra galimybės daugiau visko perkelti į kolektyvines sutartis.
