Ji teigė, kad Partnerystės įstatymo projektas praktiškai yra parengtas, Seimo teisės aktų bazėje jį ketinama registruoti artimiausiu metu.
„Manau, kad projektas bus registruotas artimiausiu laiku. Iš esmės jis jau yra parengtas, ne kartą aptartas. Tikrai artimiausiomis savaitėmis, manau, jis bus registruotas“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, užtruko jo derinimas.
„Į projektą sudėta daug vilčių ir lūkesčių, nes dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių žmonių tokio projekto laukia, laukia jau ne vieną dešimtmetį, sakyčiau, natūralu, jog stengiamasi tam tinkamai pasirengti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Įstatymų projektus dėl partnerystės net tik tarp vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties atstovų įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.
Kaip gegužės pradžioje pranešė naujienų portalas delfi.lt., projekte siūloma, kad partnerystė būtų apibrėžiama kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius“.
Partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, kai nėra vaikų, tai galėtų padaryti notaras.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
