Seimo pirmininkė mano, kad nebesame „pijokų tauta“, o kai kurie alkoholio draudimai kelia juoką

Kalbėdama apie alkoholio draudimus, V.Čmilytė-Nielsen ragino atskirti du dalykus.

„Pirma – tai realų rūpinimąsi dėl alkoholio vartojimo mažinimo. Realaus noro keisti požiūrį. Nuo „prisilupt iki žemėse graibymo“ kultūros, jeigu ją galima taip vadinti iki tokios, kurią matome Pietų Europoje.

Ir antra – „pakazūchinės“ priemonės“, – feisbuke rašė ji.

„Kadangi šis žodis tapo praėjusios kadencijos kai kurių sprendimų sinonimu, jį ir paliksiu“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Šis žodis, anot jos, geriausiai apibūdina kai kurias „valstiečių“ įvestas alkoholio prieinamumo ribojimo priemones.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iš užsienietiškų leidinių iškirpta alkoholio reklama

Viena jų, V.Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, „bene labiausiai iškreipta“ – tai reklamos draudimas.

Esą nealkoholiniai gėrimai vis tiek reklamuojami.

„Matėme gatvėse, reklamos stenduose, pilnai reklamuojamas trauktines, degtinę ir alų. Ai, tiesa, juk nealkoholinį! Bet ar tikrai, kai tiek buteliai, tiek alaus skardinės yra lygiai tokios pat, kaip ir „alko broliai“?

Reklamos draudimas nuvedė iki tokių absurdų, kad socialiniuose tinkluose kavinės ar restoranai negalėjo reklamuoti savo įrašų, jeigu juose parašydavo tokius baisius žodžius, kaip „taurė“, „bokalas“ ar „kokteilis“. Reklamas atmesdavo, jeigu nuotraukoje būdavo „baisias“ priklausomybes nešantys... pieno kokteiliai. Vien dėl to, kad jie buvo puošnesnėse taurėse ir vizualiai panašūs į kokią nors „Pina Colada“.

Ką davė toks reklamos draudimas? Manau, tik galimybę kaimynams pasijuokt iš mūsų, o mums patiems pajusti svetimą gėdos jausmą“, – teigė Seimo pirmininkė.

Kitas, anot jos, netikęs sprendimas – alkoholio pardavimo ribojimas sekmadieniais iki 15 valandos.

„Įmonės, kurią verslas samdo tikrinti darbuotojų blaivumą, atstovas vienoje laidoje sakė – pirmadieniais „blaivumo“ efektas veikė lygiai 6 mėn. Paskui vėl kiekvieną pirmadienį neblaivių darbuotojų įvairiuose sektoriuose nustatoma tiek pat, kiek iki priemonės „išblaivinkim sekmadienio vakarus“, – tikino V.Čmilytė-Nielsen.

Alkoholio vartojimas, pasak jos, mažėja ne nuo tada, kai „valstiečiai“ pritaikė naujus alkoholio prieinamumo ribojimus, o nuo anksčiau.

„Yra duomenų, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja dar nuo 2011 m. Ne dėl draudimų – dėl visuomenės požiūrio kaitos.

Taip, dar yra daug bėdų su priklausomybėmis, bet Lietuvoje jau nebėra madinga girtis, kiek išgėrei iš vakaro ar kiek degtinės pakeli. Vis daugiau žmonių alkoholio atsisako ne todėl, kad reikia. O dėl to, jog nemato prasmės jo išvis vartoti.

Tad gal baikime visuomenę bauginti alko apokalipsėmis. Nebebus jau jų“, – nurodė V.Čmilytė-Nielsen.

Gal baikime visuomenę bauginti alko apokalipsėmis. Nebebus jau jų.

Ji taip pat pasvarstė apie išaugusį alkoholio vartojimą per karantiną: „Beje, dėl argumento, kad karantino metu padidėjo alkoholio pardavimai. Viena vertus, tai gali būti tie kiekiai, kuriuos žmonės parsiveždavo iš Lenkijos ar Latvijos. Karantino metu negalėjo ten važiuoti, pirko Lietuvoje.

Kita vertus – ką tik pasirodė duomenų, kad karantino metu sumažėjo alkoholio sukeliamų sunkių sveikatos sutrikimų.“

Apibendrindama Seimo pirmininkė padarė prielaidą, jog „gal jau tikrai nebesame „pijokų tauta“.

„Tai gal jau tikrai nebesame „pijokų tauta“, kaip mums mėgino įrodyti buvęs sveikatos apsaugos ministras ir jo kolega?

Tiesa sakant, jau senokai tikėjau, kad nesame. O dėl pasakojimų, kokie blogi liberalai, kad ketina atšaukti draudimus, grįšiu prie pradžios – mes palaikome priemones, kurios realiai mažina alkoholio vartojimą. Ir nepritariame nelogiškiems ir neveikiantiems sprendimams. O tokių yra ne vienas“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Siekdami peržiūrėti praėjusią kadenciją įvestus alkoholio prieinamumo ribojimus, valdantieji sudarė neformalią darbo grupę.

Konkretūs su alkoholio kontrole susiję įstatymai Seimo darbotvarkę turėtų pasiekti balandį.