„Realu tikėtis didesnio palaikymo, bet šiandieną, tik praėjus šiam balsavimui, aš nesiimčiau prognozuoti, kada įstatymo projektas galėtų grįžti.
Natūralu, kad tai – tik pirmas žingsnis šioje kadencijoje, prie šio klausimo dar reikėtų grįžti. Juo labiau kad jis yra koalicinėje sutartyje, tai yra bendras mūsų įsipareigojimas“, – antradienį po balsavimo dėl Partnerystės įstatymo Seime žurnalistams komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Gąsdinanti sąvoka
Paklausta, kaip balsavimo rezultatai paveiks santykius koalicijoje, jei paveiks, Seimo pirmininkė teigė nemananti, kad kas nors keisis.
„Santykiai kaip buvo darbiniai, taip ir lieka. Nematau, kaip ir kodėl tai turėtų paveikti“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Už Partnerystės įstatymo projektą pateikimo procedūros metu balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, 7 susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Rezultatas atspindi Seimo narių poziciją. Eidami į šį balsavimą, žinojome, kad bus nedidelis skirtumas, kad balsai taip ir išsidėstys – 50/50. Šiandieną Seimas apsisprendė taip“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji svarstė, kad kai kuriuos parlamentarus gąsdina lyčiai neutralios partnerystės sąvoka:
„Sprendžiant iš klausimų, kurių pristatydama projektą sulaukiau pati, sprendžiant iš argumentų, kurie dažniausiai skamba kalbant apie partnerystę, žinoma, matomas pavojus būtent dėl lyčiai neutralios partnerystės sąvokos – dalį Seimo narių ji gąsdina.“
Projektą taisys
Seimo pirmininkė teigė matanti būtinybę atsižvelgti į parlamentarų priekaištus, teisininkų pastabas. Taip pat, jos teigimu, reikėtų patobulinti įstatymo pataisas.
„Į priekaištus būtina atsižvelgti. Kalbėsime su opozicija, atsižvelgsime ir į išsakytas Teisės departamento pastabas, kurios galbūt nebuvo esminės, bet galėtų padėti nušlifuoti kai kurias istatymo nuostatas.
Manau, atėjus laikui prie to bus galima grįžti“, – tikino V.Čmilytė-Nielsen, nors pabrėžė, kad principinis nusiteikimas įteisinti būtent lyčiai neutralią partnerystę nesikeis.
Kalbėsime su opozicija, atsižvelgsime ir į išsakytas Teisės departamento pastabas.
Į priekaištus dėl per didelės skubos Seimo pirmininkė atsakė štai taip:
„Į juos aš galiu atsakyti, kad skubama jau 20 metų. Tai nėra pirmasis projektas ir teikiami projektai savo esme yra panašūs – turtinių santykių sureguliavimas.“
„Šis projektas kalba ne tik apie tos pačios lyties partnerystę, jis kalba apie lyčiai neutralią partnerystę. Tikrai galime pagrįstai daryti prielaidą, kad skirtingų lyčių poroms partnerystė yra tikrai ne mažiau reikalinga. Skirtingų lyčių porų, gyvenančių ne santuokoje, tačiau kuriančių šeiminius santykius, yra apie 100 tūkst. Tai – labai didelis skaičius.
Manau, pagrįsta manyti, kad bent daliai tų porų partnerystė galėtų tapti alternatyva santuokai arba tokiu teisiniu režimu, kuris apsaugotų ir suteiktų tam tikras teises“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Liberalai nebuvo vieningi
Tam, kad Partnerystės įstatymo pataisos būtų praėjusios pateikimo stadiją, pritrūko vos kelių balsų.
V.Čmilytės-Nielsen vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai dėl Partnerystės įstatymo nebuvo vieningi – Juozas Baublys ir Jonas Varkalys balsavo „prieš“, Viktoras Pranckietis susilaikė.
Jei jie būtų balsavę „už“, pateikimas būtų buvęs sėkmingas.
„Lygiai tą patį galima pasakyti apie Tėvynės sąjungą. Procentaliai, matyt, tas pats procentas“, – pastebėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, tai, kad dalis liberalų nepritarė partnerystės įteisinimui, nebuvo staigmena.
Net tarp liberalų pasitaiko žmonių, kurie turi konservatyvias pažiūras vienu ar kitu klausimu.
„Pripažįstu kiekvieno Seimo nario teisę turėti savo įsitikinimus vertybiniais klausimais. Ir taip, net tarp liberalų pasitaiko žmonių, kurie turi konservatyvias pažiūras vienu ar kitu klausimu“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Kaip dėl Partnerystės įstatymo pataisų balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Antradienį parlamente atmestą Partnerystės įstatymo projektą Laisvės partijos atstovai iš naujo žada teikti rudens sesijoje, atsižvelgę į jam pateiktas pastabas.
