Jau pavasario sesijoje Seimas spręs, ar krašto gynybos finansavimas turėtų didėti iki 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentūra per artimiausius dvejus–trejus metus šią dalį siūlo didinti iki 3 proc. BVP.
Seimo opozicija tokios galimybės neatmeta, nors, pasak politikų, reikėtų žinoti, kam tos lėšos bus išleistos, įsivertinti ekonomines prognozes.
Teigia, kad finansavimas turi būti adekvatus
Dėl to, ar 2,5 proc. nuo BVP užteks, abejoja ir Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kaip jau ne kartą sakiau anksčiau, Lietuvos skiriamas finansavimas gynybai turi būti adekvatus grėsmei. Ar 250 mln. eurų iki 2,5 proc. nuo BVP padidinus finansavimą gynybai dar šiais metais užteks, nesu tikra“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Tokį jos atsakymą 15min perdavė Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Kiek konkrečiai reikėtų didinti finansavimą gynybai, pasak politikės, parodys „saugumo situacija ir mūsų gynybos poreikiai“.
Atsisakyti planų didinti galimybę gintis būtų ir neprotinga, ir neatsakinga.
„Kol mūsų kaimynystėje nebus demokratijos, kol išliks visiems kaimynams grėsmę keliantys režimai, atsisakyti planų didinti galimybę gintis būtų ir neprotinga, ir neatsakinga. Na, o koks konkretus poreikis bus, kaip jau sakiau, parodys saugumo situacija ir mūsų gynybos poreikiai“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.
Dėl to, kaip ateityje vertėtų didinti gynybos biudžeto finansavimą, pasak Seimo konservatorių frakcijos narės, premjerės Ingridos Šimonytės, reikia tartis.
„Žinoma, yra poreikis sutarti, o kokie tolimesni tikslai. Vakar su frakcijų atstovais buvo sutarta, kad visos frakcijos deleguos savo žmones galiojančio nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo ir kitų dalykų peržiūrai, kadangi reikia susitarti dėl naujų tikslų ir naujų riboženklių.
Tą darbą turėtų koordinuoti Laurynas Kasčiūnas (konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – 15min) ir tas darbas, manau, kad ilgai netruks, susitarimus bus įmanoma pasiekti.
Ar ten bus 3 proc. ir kuriuo metu, tą pamatysime tada, kai bus sutarta“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė: reikia plano
Didinant finansavimą krašto gynybai, pasak jos, reikia įvertinti, ar lėšos bus panaudotos ir kaip.
„Esu žmogus, kuris palaiko stiprią krašto apsaugą. <...> Bet tuo pačiu metu aš esu žmogus, kuris nori racionaliai išdėlioti planą, matyti, ką mes galime padaryti, už kokius pinigus ir per kokį laiką, kokiomis prielaidomis“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Mums reikia diskutuoti ne tik apie skaičius ir jų simbolinę reikšmę, bet taip pat ir galimybę tuos procentus pasiekti.
„Mums reikia diskutuoti ne tik apie skaičius ir jų simbolinę reikšmę, bet taip pat ir galimybę tuos procentus pasiekti. Gamybiniai pajėgumai, kaip vakar aiškino krašto apsaugos ministras, kol kas nėra prisitaikę prie galimai ženkliai padidėsiančios paklausos, ypatingai Vokietijai didinant savo gynybos išlaidas, bet nė kiek neabejoju, kad prisitaikys.
Tuos dalykus įvertinus, manau, kad bus galima susidėlioti tolesnį gynybos stiprinimo planą“, – pažymėjo premjerė.
Kad apie dar didesnį gynybos biudžeto didinimą būtų galima diskutuoti, sutiko ir Seimo Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
„3 proc. įsipareigojimas buvo ir Vyriausybės programoje numatytas ir numatytas jo terminas per kadenciją. Tai tikrai tai gali būti diskusijų objektas“, – 15min sakė jis.
Dar šįmet gynybos finansavimą planuojama didinti nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia skirti apie 250 mln. eurų.
Lietuva asignavimus gynybai didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.
