„Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų. O tai būtų ne tik žingsnis atgal, bet ir visuomenės valios nepaisymas“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimą ketvirtadienį aptarė su Konstitucinės teisės ekspertais, buvusiais Konstitucinio teismo teisėjais – profesoriais Egidijumi Kūriu, Toma Birmontiene, Vytautu Sinkevičiumi, Egidijumi Šileikiu ir Egidijumi Jarašiūnu.
„Konstitucinės teisės ekspertai vieningai konstatavo, jog dabartinę tvarką tiesiogiai perkelti į Konstituciją nesukeliant dviprasmybės ir neprogramuojant teisinių problemų ateičiai nėra įmanoma. Todėl norint ne tik įgyvendinti KT nutarimą, bet ir padaryti tai teisiškai korektiškai, mums, skirtingų partijų politikams, reikia sutarti dėl kompromisinės formuluotės“, – sako parlamento vadovė.
Ji taip pat teigia po pirmųjų konsultacijų su frakcijų atstovais matanti pasiryžimą įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Seimo pirmininkė tikisi, kad politikai sutarimą pasieks ir projektą parlamentas turėsi dar iki pavasario sesijos pabaigos.
Seime išsiskyrus pozicijoms, kokie turėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai, politikai po trečiadienį vykusio pasitarimo paskelbė prašysiantys konstitucinės teisės specialistų pagalbos.
„Paprašėme Seimo pirmininkės turėti pokalbių raundą su konstitucinės teisės ekspertais ir galutinai padėti atsakyti į įvairius klausimus dėl skirtingų modelių“, – po nuotolinio Seimo frakcijų seniūnų ir parlamento pirmininkės susitikimo trečiadienį BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.
A.Vyšniausko teigimu, socialdemokratų projektas, kurį iš esmės palaiko visa opozicija ir Laisvės partija, gali prieštarauti Konstitucijai. Mat pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, visi tarybos nariai privalo turėti lygias teises ir galimybes, todėl vienam jų – merui – suteikimas didesnių įgaliojimų neteisėtas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį patvirtino, kad partija sieks Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kad būtų renkamas vykdomosios valdžios vadovas, o jo kadencijų skaičius ribotas.
Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
