„Tikrai dabar yra ne vienas pasiūlymas apie kažkokį įstatyminį sureguliavimą, bet aš labai skeptiškai tai vertinu, nes įstatymu neįpareigosi dviejų žmonių, dviejų institucijų atstovų ateiti į tą patį kambarį, sėsti prie stalo ir kalbėti apie problemų sprendimą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.
„Matyčiau, kad valstybės interesas tikrai turėtų būti aukščiau už asmenines ambicijas ir kito kelio kaip susitikti prezidentui ir užsienio reikalų ministrui ir tartis, ir surasti sprendimą tiesiog nėra“, – pridūrė ji.
Taip Seimo pirmininkė sureagavo praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos patarėjui Frederikui Jansonui pasiūlius keisti dabartinę ambasadorių skyrimo tvarką, kad valstybės vadovui būtų pateiktas ne tik Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasirinktas, bet visi atrankoje dalyvavę diplomatai.
Pasiūlymas pateiktas Prezidentūrai ir URM pastaruoju metu nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo.
„Kai aš stebiu šitą situaciją, man atrodo, kai konfliktas jau tiek užsitęsia, reikia daryti prielaidą, kad toks konfliktas yra bent vienai pusei, o gal ir abejoms, kažkiek naudingas, antraip nėra priežasčių nesusitikti ir nesusitarti“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
URM kanclerė Inga Černiuk teigia, kad šalies vadovui norint gauti visą atrankoje į diplomatinių atstovybių vadovus dalyvaujančių asmenų sąrašą, tektų keisti Konstituciją.
Nuo 2021 metų URM įvedė atrankas į diplomatinių atstovybių vadovų pareigas ir taip skelbė siekianti apriboti vadinamuosius politinius paskyrimus, „įdiplomatinimus“.
Gruodžio pabaigoje F.Jansonas sakė, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Kaip vieną argumentų savo versijai pagrįsti jis nurodė Albino Januškos, kuris viešai sietas su „valstybininkais“, feisbuke skelbtus komentarus dėl ambasadorių skyrimo proceso.
Seimo pirmininkė tokius prezidento patarėjo teiginius vadino „savotiška sąmokslo teorija“. Anot jos, jais bandoma pateisinti neveiklumą ir nenorą spręsti problemą.
