„Pokalbio metu Lenkijos Seimo maršalkai sakiau, kad reikia ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą bei praktiškai įgyvendinti Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimus. Būtina nenustoti teikti paramą Ukrainai, ypač dabar, prasidėjus žiemai ir Kremliaus režimui primetus Vakarams strateginės kantrybės varžybose“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pridūrė, kad Lietuva pasirengusi toliau bendradarbiauti Liublino trikampio formatu, kuris tampa dar svarbesnis ieškant atsako į bendrus iššūkius, sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.
Nuotoliniame susitikime buvo aptarti ir dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos ryšiai.
Pasak Seimo pirmininkės, šis laikotarpis kviečia dar gilesnei ir platesnei abiejų šalių santykių integracijai, kurią gali paspartinti bendri strateginiai infrastruktūriniai projektai, aktyviai plėtojami ekonominiai santykiai ir žmonių bendradarbiavimas.
Seimo pirmininkė yra sakiusi, kad Lietuvoje stringant ambasadoriaus į Lenkiją paskyrimui ryšius su kaimynine strategine partnere stengiamasi palaikytu parlamentiniu lygiu.
Ambasadorių kandidatūras įprastai derinant už uždarų durų diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo paieškos tapo viešų diskusijų objektu, susikirtus Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda reaguodamas atsakė, jog konkurso eiga jam leidžia manyti, kad į ambasadoriaus poziciją mėginama proteguoti „tam tikrus žmones“ ir aplekiami kiti pretendentai, kurie „galbūt neįtinka ministerijos vadovybei“.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis anksčiau teigė, kad pastarasis pateiktas kandidatas atmestas dėl jo kvalifikacijos, nes nekalba lenkiškai.
Klausimą nagrinėjant Seimo Užsienio reikalų komitete G. Landsbergis pareiškė, kad prezidentui pirmuoju teikimu buvo pasiūlytas atrankoje kompetencija išsiskyręs aukšto rango diplomatas su ilgamete patirtimi, kalbantis lenkiškai ir anksčiau dirbęs šioje ambasadoje, bet buvo atmestas.
Viešai skelbta, kad tai – dabartinis URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas, buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
