Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
01 30 /01 31 07:54

Seimo pirmininkė: svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos Ukrainoje iki regioninės krizės

Jungtinėse Valstijose viešinti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitikime su Atstovų rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu (Maiku Džonsonu) teigė, kad kartu su Rusijos invazija Ukrainoje Vakarams atėjo iššūkių metas, kurį demokratijos turi išnaudoti savo sustiprėjimui.
V. Čmilytė-Nielsen ir M. Johnsonas (aut. Olga Posaškova)
V. Čmilytė-Nielsen ir M. Johnsonas (aut. Olga Posaškova)

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos į Ukrainą iki regioninės krizės, nes visi saugumo iššūkiai – migracijos spaudimas, karas prieš Ukrainą, įvykiai Izraeliui, situacija Taivane – susiję ir yra tarsi atskiros didelio paveikslo dalys.

„Kartu tai – ir iššūkis Jungtinėms Amerikos Valstijoms, grasinantis JAV lyderystei ir viskam, ką sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ji ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. Siekia panaikinti JAV dominavimą Europoje, pasaulyje, sugriauti JAV sukurtą tarptautinę saugumo, politikos, ekonomikos sistemą, tikisi, kad po prezidento rinkimų JAV parama Ukrainai nuslūgs“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip teigiama Seimo išplatintame pranešime, V. Čmilytė-Nielsen su M. Johnsonu aptarė, kad nepaisant to, kad su Rusijos invazija atėjo iššūkių metas Europai, JAV, transatlantinei partnerystei, reikia jį tinkamai išnaudoti, kad iš kovos lauko pasaulio demokratijos išeitų sustiprėjusios.

„Krizių suteikiamas galimybes išnaudokime transatlantinei partnerystei, ypač saugumo, energetikos ir prekybos srityse, stiprinti. Tačiau pirmiausia dabar – saugumas. Nors karštoji fronto linija eina per Ukrainą, taip pat svarbi ir šaltoji, einanti palei rytines NATO sienas. Todėl būtina stiprinti Baltijos valstybių gynybą, kad šaltasis frontas nevirstų karštuoju“, – susitikime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, Rusija veikia kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, o jų tikslas – sukurti naują pasaulio tvarką, kuri būtų naudingesnė joms, o ne demokratijoms, ne JAV.

„Ir būtent todėl iš Vašingtono NATO viršūnių susitikimo tikimės svarbių saugumo, gynybos ir narystės sprendimų. Šiandien taip pat sakiau, jog svarbu, kad į gynybos ir nacionalinio saugumo reikalus aktyviai būtų įsitraukę ir NATO valstybių parlamentų pirmininkai. Taigi pasiūliau Vašingtonui pratęsti Vilniuje pradėtą praktiką prieš viršūnių susitikimą sukviesti NATO parlamentų pirmininkus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį parlamento vadovė taip pat susitiko su Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Jacku Reedu (Džeku Rydu),

Trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen ir Latvijos, Estijos parlamentų pirmininkai susitiks su JAV Kongreso nariais, lankysis Lietuvos Respublikos ambasadoje, kur bendraus su Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenių atstovais.

Baltijos parlamentų pirmininkai JAV vieši tuomet, kai dalis respublikonų nebenori remti Ukrainos, sakydami, kad šiame kare trūksta aiškios galutinio rezultato perspektyvos.

Buvęs JAV vadovas ir tikėtinas respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), dažnai giriantis Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, ragina respublikonų įstatymų leidėjus atmesti imigracijos susitarimą, dėl kurio deramasi Kongrese. Tai taip pat sužlugdytų tolesnės pagalbos Ukrainai planus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos