„Mūsų parlamentai turi daug galių formuojant viešąją nuomonę ir kovojant su priešų skleidžiama propaganda bei dezinformacija, taip pat primenant moralines pareigas, kurias turi prisiimti demokratijos. Mes tampame budinčia atmintimi Vakarų visuomenėms, nuolat primindami, kad karas Ukrainoje yra karas ir prieš jas“, – Seimo Ryšių su visuomene paskelbtame pranešime cituojama V.Čmilytė-Nielsen.
Susitikime buvo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.
„Iššūkių prieš pasaulio tvarką kontekste labai svarbus tampa parlamentų vaidmuo, nes Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra ir išpuolis prieš parlamentinę demokratiją. Todėl remiu pasiūlymą pasirašyti šią deklaraciją“, – pabrėžia Lietuvos parlamento vadovė.
Ji taip pat pastebi, kad dabar Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį, o Baltijos šalys ir Lenkija buvo pagalbos Ukrainai bei sankcijų Rusijai ar Baltarusijai iniciatyvų priekyje dar iki Rusijos karo Ukrainoje.
„Šiame susitikime atkreipiau dėmesį, kad būtent dėl aktyvių diplomatinių pastangų ir drąsios, nedviprasmiškos, principingos laikysenos esame pastebimi ir išklausomi. Tačiau su tuo ateina ne tik naujas statusas, bet ir didesnė atsakomybė už mūsų pačių, Ukrainos ir visos Europos ateitį“, – teigia V.Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo pirmininkės, Baltijos šalys ir Lenkija būti aktyvios visur, kur priimami sprendimai dėl Europos ateities, veikti visose tam įtakos turinčiomis platformose.
„Tai, kad politinis svoris pasislinko į mūsų regioną, suteikia galimybę padaryti kokybinį regiono plėtros šuolį, todėl reikia veiksmingai išnaudoti tiek regioninio, tiek dvišalio bendradarbiavimo platformas, iš kurių viena svarbiausių yra Trijų jūrų iniciatyva, kurią Lietuva vertina kaip naudingą formatą bendradarbiavimui, infrastruktūros ryšiui ir ekonominiam regiono saugumui stiprinti“, – sako Seimo pirmininkė.
