Šią Seimo kadenciją ženklina viena po kitos sekančios krizės.
Darbą pradėjęs koronaviruso pandemijos įkarštyje, vėliau Seimas dorojosi ir tebesidoroja su nelegalios migracijos per Baltarusiją krize, Rusijos karo Ukrainoje iššūkiais ir iš to sekusio kainų augimo sunkumais.
Netrūksta ir vidinių politinių batalijų, valdančiųjų ir opozicijos susiskaldymo: nuo opozicijos Seimo darbo boikoto iki interpeliacijų ministrams.
Svarbiausi Seimo įvykiai
- Tryliktasis Seimas pirmą kartą dirbo nuotoliniu būdu. Pirmą kartą paskelbta nepaprastoji padėtis visoje šalyje.
- Šiam Seimui pavyko priimti tris Konstitucijos pataisas – įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, atvertas kelias į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų, suteikta galimybė po apkaltos grįžti į politinį gyvenimą.
- Parlamentas priėmė pirmąjį Rinkimų kodeksą, sukūrė naują merų ir savivaldybių tarybų veiklos modelį, apribojo grynų pinigų naudojimą, išaugus energetinių išteklių kainoms pirmą kartą gyventojams ir verslui numatė kompensacijas, įteisino asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, leido jūroje statyti vėjo jėgaines, įkūrė žvalgybos kontrolieriaus pareigybę.
- Seime pasirašyti du nacionaliniai susitarimai – dėl švietimo ir gynybos.
- Per dvejus metus trys ministrai – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir energetikos ministras Dainius Kreivys – atlaikė interpeliacijas.
- Su „valstiečiais“ į Seimą išrinktas ekspremjeras Saulius Skvernelis paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir su bendražygiais įkūrė naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.
- Per šį laiką Seimo narių mandatų atsisakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir su Darbo partija išrinktas Antanas Guoga. Po sunkios ligos mirė liberalas Kęstutis Glaveckas.
- Tryliktasis Seimas darbą pradėjo 2020 metų lapkričio 13 dieną.
Išskiria darnų valdančiųjų darbą
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma prabėgusius parlamento kadencijos metus įvertino kaip darbą sudėtingomis aplinkybėmis.
Anot jo, kadencijos pradžioje valdantieji tikrai negalėjo numatyti visų krizinių situacijų, kurios palaipsniui atsirado: pradedant nuo migrantų antplūdžio, organizuoto nelegitimaus Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos, iki energetikos kainų šoko ir didžiulės infliacijos.