Konstitucija numato, kad eiliniai Seimo rinkimai yra rengiami parlamentarų įgaliojimų pabaigos metais (kas ketverius metus) spalio mėnesio antrą sekmadienį.
Įstatymas numato vienintelę išimtį, kai parlamento įgaliojimai gali būti pratęsti.
Įstatyme sakoma, kad, jeigu eiliniai Seimo rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, Seimas arba prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo įgaliojimus.
Tokiu atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.
Atiduoti savo balsą rinkėjas gali tik rinkimų dieną atvykęs į rinkimų apylinkę arba balsuodamas iš anksto.
Neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės rinkimų dieną negali atvykti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti namuose.
Kampanija bus kitokia
Jis kalbėjo, kad pirmiausiai reikia išgyventi tiesiogine prasme ir kaip valstybei, kaip visuomenei įveikti šitą krizę. Tada esą galėsime kalbėti apie rinkimus.
„Matyt, tikrai kampanija šiemet bus kitokia, negu buvo prieš ketverius metus. Ji, ko gero, bus trumpa ir mes nežinome, kas bus rudenį – nėra vakcinos, nėra vaistų. Mes kalbame su medikais, ką jie signalizuoja apie pasaulines tendencijas, kad metai laiko gali būti iki paveikių vaistų atsiradimo. Jeigu rudenį vėl turėsime kažkokią bangą, tai apskritai gali būti klausimas keliamas kitaip, kalbant apie rinkimus“, – sakė S.Skvernelis.
Jeigu rudenį vėl turėsime kažkokią bangą, tai apskritai gali būti klausimas keliamas kitaip, kalbant apie rinkimus.
Tikisi, kad problemos bus įveiktos
Kaip ir numato Konstitucija, prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė eilinių Seimo rinkimų datą – jie vyks spalio 11 dieną.
„Tiesą sakant, šiandien turbūt yra valstybių, kuriose rinkimai laukia gegužės mėnesį. Toli nereikia ieškoti – Lenkijos prezidento rinkimai vyks gegužės mėnesį. Kol kas, kiek girdėjau, sprendimų dėl jų atšaukimo nėra priimta. Tai, įsivaizduokite, jeigu rinkimai Lietuvoje būtų gegužės mėnesį. Ką mes tada kalbėtumėme?“ – balandžio 6 dieną komentavo šalies vadovas.
Tai, įsivaizduokite, jeigu rinkimai Lietuvoje būtų gegužės mėnesį. Ką mes tada kalbėtumėme?
G.Nausėda akcentavo, kad Seimo rinkimai vyks rudens viduryje. Dabar jis ragino susitelkti į kovą su koronavirusu, o tuomet esą jau grįšime prie normalios rinkimų dienotvarkės.
„Tikiu, kad būsime šias problemas įveikę, sušvelninę visas ekonomines pasekmes“, – sakė prezidentas.
Lenkijoje svarsto balsuoti paštu
Lenkijoje šiuo metu sprendžiama, ką daryti su gegužės 10 dieną turinčiais vykti prezidento rinkimais.
Su koronavirusu taip pat kovojančios kaimyninės šalies Seimas, kontroliuojamas konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“, palaikė įstatymo projektą, kuris numato, kad prezidento rinkimai vyktų balsuojant paštu.
Dėl to dar turės balsuoti Lenkijos Senatas.
Kaip rašo naujienų portalas gazeta.pl, balsavimas aukštesniuosiuose parlamento rūmuose dėl to gali įvykti tik gegužės 5–6 dienomis.
Balsavimui paštu prieštarauja liberali opozicija, taip pat kai kurie konstitucinės teisės žinovai, kurie aiškina, kad toks balsavimas nebūtų slaptas.
Balsavimui paštu prieštarauja liberali opozicija, taip pat konstitucinės teisės žinovai.
Opozicija, medikai ragina prezidento rinkimus atidėti vėlesniam laikotarpiui.
Tačiau perrinkimo siekiantis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda aiškina, kad šalies Konstitucija nenumato tokio atvejo, kad pasibaigus prezidento kadencijai rinkimai nerengiami.
Gali pasirinkti būdą, kaip balsuoti
Vienas Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius pažymėjo, kad neįmanoma, jog Seimo rinkimai spalio 11 dieną nevyktų.
Rinkimų data yra nustatyta pagrindiniame šalies įstatyme.
„Prezidentas išleido dekretą vykdydamas tai, kas nustatyta Konstitucijoje“, – nurodė konstitucinės teisės žinovas.
Prezidentas išleido dekretą vykdydamas tai, kas nustatyta Konstitucijoje.
Pasak V.Sinkevičiaus, rinkimai Lietuvoje galėtų būti atidėti vieninteliu atveju – karo veiksmų šalyje metu.
„Konstitucijoje numatyta vienintelė galimybė. Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, tai Seimas arba prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Ir šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ir įvykdyti ne vėliau kaip po 3 mėnesių karui pasibaigus. Taigi Konstitucija numato vienintelį atvejį, jokių kitų išimčių nėra. Todėl galvoti, kad rinkimai gali neįvykti dėl kažkokio viruso, nebūtų tinkamas Konstitucijos supratimas“, – pabrėžė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Taigi Konstitucija numato vienintelį atvejį, jokių kitų išimčių nėra. Todėl galvoti, kad rinkimai gali neįvykti dėl kažkokio viruso, nebūtų tinkamas Konstitucijos supratimas.
V.Sinkevičiaus teigimu, Seimo rinkimų sistema ir balsavimo tvarka nėra įtvirtinta Konstitucijoje. Tai yra įstatymų leidėjo prerogatyva.
„Jis gali pasirinkti vieną arba kitą rinkimų sistemą, vieną ar kitą balsavimo būdą. Bet akivaizdu, kad rinkimai turi būti organizuoti, nesvarbu, kokia tai būtų situacija, kad jie būtų demokratiški ir laisvi, kad rinkėjai galėtų išreikšti laisvai, netrukdomai savo valią, pasirinkti iš įvairių kandidatų, iš įvairių partijų programų ir panašiai“, – nurodė MRU profesorius.
V.Sinkevičius sakė, kad, prireikus, Seimas gali keisti įstatymą, galbūt nustatyti kitokią balsavimo tvarką, nei yra dabar. Vienas variantų – balsavimas paštu, balsavimas iš anksto.
Lenkijoje reiškiant būgštavimus dėl galimo visuotinio balsavimo paštu prezidento rinkimuose, V.Sinkevičius sutiko, kad įprastas balsavimas, kai asmuo ateina į rinkimų apylinkę, užpildo biuletenį, įmeta jį į balsadėžę, dalyvauja stebėtojai, kelia didesnį pasitikėjimą, jog rinkimų procesas yra skaidrus, žmonės laisvai išreiškia savo valią, nėra jokio spaudimo ir panašiai.
Teisės profesorius minėjo, kad ir dabar turime nemažą skaičių rinkėjų, balsuojančių paštu. Tačiau mums nekyla abejonė, kad jų balsai yra kažkaip klastojami, jog rinkėjai kažkaip netinkamai išreiškia savo valią ir panašiai.
„Aišku, tam tikrų galbūt grėsmių, tam tikrų abejonių gali būti. Tai visada yra tų abejonių, net ir užpildant biuletenį: ar tas biuletenis buvo įmestas, ar ne tas, ar tinkamai buvo suskaičiuoti biuleteniai, ar nebuvo padaryta klaidų, ar kažkas neprimėtė biuletenių už asmenis, kurie nedalyvavo rinkimuose. Visada tų abejonių bus.
Bet iš principo balsavimas paštu nėra atmestinas. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas turi galimybę vertinti visas aplinkybes, turi teisę pasirinkti balsavimo būdą, atsižvelgdamas į tas objektyvias, realias aplinkybes. Bet, svarbu, kad tas pasirinktas būdas ar balsavimo organizavimas būtų toks, kad tikrai rinkimai būtų laisvi ir demokratiški“, – akcentavo V.Sinkevičius.
Svarbu, kad tas pasirinktas būdas ar balsavimo organizavimas būtų toks, kad tikrai rinkimai būtų laisvi ir demokratiški.
