Jos duomenimis, 1996 metais parlamento rinkimams valstybė skyrė 2,8 mln. eurų, po aštuonerių metų šie rinkimai jau kainavo 5,3 mln. eurų.
2008 metais vykę rinkimai buvo brangiausi, jiems išleista 7,7 mln. eurų.
„Ekonominė padėtis Lietuvoje 2007 metais buvo geresnė, ir (valdžia – BNS) skyrė didesnę sumą. Ypatingi tokie metai“, – BNS sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Per ekonominį sunkmetį visiems diržus suveržusi centro dešinės Vyriausybė 2012 metais Seimo rinkimams skyrė 5,97 mln. eurų.
Pernykščiai parlamento rinkimai valstybei kainavo 7,5 mln. eurų.
„Nelabai suprantu kartais mūsų vyriausybių, kurios kartais pradeda lėšas rinkimams mažinti. (...) Numažinimas, kad ir nedidelis, mažina komisijų narių atlyginimus. Dėl atlyginimų mažėjimo kyla nepasitenkinimas“, – tvirtino Z.Vaigauskas.
Anot jo, atsižvelgiant į skirtą biudžetą, paskirstomas ir darbo krūvis rinkimų komisijų nariams.
„Kiek pinigų paskirta, mes tiek praktiškai komisijos nariams numatome valandų, kad reikėtų dirbti. Ir komisijos nariai tiek valandų dirba. Tiesa pasakius, išmatuoti komisijos narių darbo laiką sunku. Iš anksto planuoti juolab sudėtinga“, – sakė VRK pirmininkas.
Anot Z.Vaigausko, rinkimų išlaidas sudaro ne tik juos organizuojančių komisijų narių atlyginimai.
Anot jo, rinkimų išlaidas sudaro ne tik juos organizuojančių komisijų narių atlyginimai.
„Bet čia ne tik atlyginimas, biuletenių spausdinimo kainos didėja, kompiuterinės paslaugos brangsta, pagaliau jų apimtis smarkiai padidėjusi yra“, – vardijo Z.Vaigauskas.
VRK taip pat atkreipia dėmesį, kad per du dešimtmečius smarkiai kilo rinkimų užstato dydis. 1996 metais jis siekė 190 eurų, 2012 metais sudarė 630 eurų, 2016 metais – 757 eurus.
Toks pats užstatas liko ir balandžio 23 dieną vyksiantiems merų rinkimams Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybėse bei Seimo nario rinkimams Anykščių - Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Rinkimų užstato didėjimas susijęs su vidutinio darbo užmokesčio kilimu. Juos moka ir kandidatai, ir kandidatų sąrašai.
