Kol kas partija dar nieko nenuveikusi
„Antikorupcinė koalicija dėl nepagrįstai pakilusių kainų vyriausybę ir premjerą Algirdą Butkevičių duoda į teismą“, – šiuos žodžius birželį tuščiai konferencijų salei ištarė Kristupas Krivickas, pristatydamas Antikorupcinės koalicijos siekius.
Po keturių dienų sukaks du mėnesiai nuo tos akimirkos, kai Antikorupcinei K.Krivicko ir parlamentaro Naglio Puteikio koalicijai leista dalyvauti Seimo rinkimuose. Organizacija įkurta šiek tiek anksčiau, tačiau pusmečio dar neskaičiuoja. Tiksli įkūrimo data – gegužės 25 d. Tada televizijos prodiuseris ir vadinamųjų publicistinių laidų vedėjas K.Krivickas bei parlamentaras N.Puteikis oficialiai paskelbė, kad kviečia jungtis ir kitus žmones, kuriems korupcija – esminė Lietuvos problema.
Tačiau NPD partija dienos šviesos neišvydo. Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti partijos pateiktų duomenų tikrumą.
Ir nors ši koalicija yra pati jauniausia iš visų partijų, dalyvaujančių rinkimuose, ir dar nieko nenuveikusi, jos istorija prasidėjo kur kas seniau. Koalicijos steigėjas ir sumanytojas N.Puteikis iš pradžių turėjo kitokių planų. Jo tikslas buvo suburti žmones po „Neapmokestinamo pajamų dydžio“ partijos vėliava, bet net ir šis pavadinimas atsirado ne iš karto.
„Buvo dar du kitokie: SMS – Seimo mažinimo sąjūdis ir „Seksis“ – Socialinių ekonominių kooperatinių sąjungų iniciatyvinis susivienijimas. Sutikite, kad NPD – geriausias variantas. Tiesa, dar buvo „Piratų partija“, bet visi žmonės pagalvojo, kad taip, logiška, jog reikia atimti iš Seimo, vyriausybės, bet greičiausiai nesupras žmonės, galvos, kad kalbama apie internetinius piratus“, – nejuokaudamas televizijos eteryje dėstė nesisteminiu politiku prisistatantis N.Puteikis. Bet net jau tuo metu, šių metų pradžioje, politikas siuntė dar vieną žinutę: kuo įmanoma labiau priešintis korupcijai.
Tačiau NPD partija dienos šviesos neišvydo. Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti partijos pateiktų duomenų tikrumą. Anot ministerijos, nesutapo dalies asmenų vardai ir pavardės, neatitiko jų asmens kodai, o dar kita dalis priklausė kitoms politinėms partijoms.
N.Puteikis greitai sukūrė kitą planą, kuris mirgėjo žiniasklaidos puslapiuose. Į Seimą ketino patekti prisijungdamas prie Centro partijos. Netrukus, gegužės mėnesį, jis išrinktas ir šios partijos pirmininku, o po kelių mėnesių suformuota Antikorupcinė koalicija, sujungusi ir Centro, ir Pensininkų partijas. Tad pavasaris N.Puteikiui ir jo bendražygiams buvo įtemptas.
Kandidatas į prezidentus
Bet net ir tai nėra visa ilga N.Puteikio istorija. Politikas tik visai neseniai save pradėjo vadinti nesisteminiu ir ieškoti naujų partinių srovių. Iki šiol tris kartus į Seimą ėjo kartu su konservatoriais. Partija jo neatsisakė net po to, kai 2006 m. politikas atsidūrė Klaipėdos areštinėje, jam nustačius sunkų girtumo laipsnį. Žiniasklaidai tuo metu jis galėjo pasakyti tik šiuos žodžius: „Mentūra yra mentūra.“
Tačiau Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir N.Puteikio keliai išsiskyrė prieš dvejus metus. Savo apsisprendimą N.Puteikis motyvavo tuo, kad negali pritarti konservatorių vadovybės požiūriui į tautą, jos suverenumą ir konstitucines piliečių teises. Tuo metu žiniasklaidoje svarstyta, kad tai galėjo būti neva susiję su tuo, jog Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis pritarė Konstituciniam Teismui dėl draudimo rengti referendumą žemės pardavimo klausimu.
Politikas tik visai neseniai save pradėjo vadinti nesisteminiu ir ieškoti naujų partinių srovių. Iki šiol tris kartus į Seimą ėjo kartu su konservatoriais.
Žiniasklaida skelbė, kad konservatorių partijoje esą didelio nusivylimo tokiu politiko žingsniu nebuvo, o kai kurie buvę N.Puteikio bendražygiai viešai džiūgavo.
Po tokio žingsnio įsivyravo trumpa tyla. Ir netrukus N.Puteikis paskelbė, kad kandidatuoja tapti Lietuvos prezidentu. Paklaustas, kodėl jis galvoja, kad bus geresnis prezidentas, nei iki šiol buvę, N.Puteikis atsakė: „Aš, skirtingai nei kiti politikai, nesakau, kad prezidentas yra vien tik užsienio reikalų išmanytojas arba kad Konstitucijoje parašyta, jog pagrindinė funkcija yra užsienio reikalai.“
Tokia štai žinute N.Puteikis stengėsi patraukti gyventojų dėmesį. Save vadino antrosios Lietuvos prezidentu, atsvara jo vadinamajai „partijų nomenklatūrai“ ir siūlė grąžinti demokratiją naikinant Konstitucinį Teismą.
Bet paskutinė žinutė nesulaukė palaikymo iš kitų demokratijos gynėjų. Labiausiai tokį siūlymą kritikavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Toks atviras populizmas. Pažadų dalinimas, net visos sistemos, Konstitucijos, visos valstybės pamatų griovimas ir vietoje to nieko nesiūlymas galbūt skamba labai karingai, gražiai ir galbūt daugelis žmonių mano, kad kažką galima padaryti.“
Ir iš tiesų didelė dalis šalies gyventojų palaikė ir matė N.Puteikį prezidentu. Tačiau neužtektinai. Gavęs dešimtadalį balsų, politikas būsimų prezidentų lenktynėse liko ketvirtas.
Koalicijos dalis – Pensininkų partija
Kita ne mažiau reikšminga koalicijos dalis – 2007 m. įkurta Pensininkų partija. Šios srovės skleidžiama žinutė – pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas. Nors partija gyvuoja jau beveik dešimt metų, nei savivaldos, nei Seimo rinkimuose mandatų iškovoti kol kas nepavyko. Tačiau organizacijos nariams sekasi organizuoti mitingus ir iniciatyvines grupes.
2009 m. partija siekė surengti referendumą, kuriuo siūlė leisti numatyti galimybę tautai pačiai atšaukti Seimą, taip pat mažinti parašų, reikalingų surengti referendumui, skaičių. Referendumas surengtas po trejų metų, iškeltą klausimą sujungiant su žemės pardavimo klausimu. Tačiau jame pasirodė mažiau nei pusė rinkėjų. Referendumas paskelbtas neįvykusiu.
Tais pačiais metais Lietuvos pensininkų partija surengė protesto mitingą. Pagyvenę žmonės sostinės Gedimino prospektu žygiavo reikalaudami padidinti sumažintas pensijas. Tuo metu partijos pirmininkas Vytautas Jurgis Kadžys reikalavo indeksuoti pensijas.
Porai metų nurimusi partija šiais metais ir vėl pasirodė televizijos eteryje. Šį kartą V.J.Kadžys pasiskelbė „Birželio trečiosios“ grupės koordinatoriumi, siekdamas sumažinti parašų skaičių referendumui rengti. Grupės atvirą kreipimąsi koordinatorius perskaitė laidoje „Teisė žinoti“. Tačiau po šio pasirodymo V.J.Kadžys dėmesio sulaukė ne dėl savo iniciatyvos, o dėl nuolatos skambančio telefono tiesioginiame eteryje ir siekio Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską patraukti teisinėn atsakomybėn.
Vis dėlto šiai iniciatyvai nepasisekė. Iš 300 tūkst. reikalaujamų parašų „Birželio trečiosios“ grupė surinko mažiau nei 900.
Į Seimą – siekiant kovoti prieš korupciją
Kitas Antikorupcinės koalicijos lyderis – televizijos laidų prodiuseris K.Krivickas. Į politiką šis žmogus žengia pirmą kartą, nors ankstyvą pavasarį buvo pasigirdę gandų, kad ketina kandidatuoti kartu su Liberalų partija.
Rinkimų vingiai pasisuko taip, kad K.Krivickas į kovą dėl Seimo nario mandato stojo kartu su N.Puteikiu. Anot K.Krivicko, korupciją ir prekybą poveikiu jis patyrė būdamas žurnalistu. Viešai pareiškė, kad nebegali su tuo susitaikyti ir nori realizuoti antikorupcinę kovą. Atrodo, kad buvusios K.Krivicko laidos esmė tarsi perkeliama ir į partinę ideologiją. Tačiau kartais siekis kovoti už teisybę buvusį žurnalistą nuvesdavo ir klystkeliais.
„Faktas. Maža mergaitė pirmojo ir paties svarbiausio atpažinimo metu, šį penktadienį, priešais save pamato ne jai puikiai pažįstamo dėdės Ūso nuotrauką. Jai parodomas neatpažįstamas žmogus su ūsais. Taip, būtent taip ir buvo. Andrius Ūsas mergaitei rodomoje nuotraukoje buvo neatpažįstamai pasikeitęs. Sunku sveiku protu suvokti tokius pareigūnų išsidirbinėjimus. Peršasi vienintelė išvada. Kažkas bijo“, – šia tema laidoje „Akistata“ K.Krivickas kalbėjo daugiau nei mėnesį.
Tačiau įsitikinimai ir faktai dažnai prasilenkė su realybe. Teismo sprendimu buvęs žurnalistas turėjo paneigti trijose laidose skleistą informaciją. Stengdamasis sukelti didesnį įspūdį, K.Krivickas mergaitės bylos temą gvildeno ir tiesiog nuo Drąsiaus Kedžio kapo.
Tačiau naujai iškeptas politikas verčia kitą karjeros lapą ir laidas pamiršta. Kol kas K.Krivickas, kalbėdamas apie korupcijos naikinimą, viešai pristatė dešimties etapų programą: „Lengva užsilipti ant bačkos ir pasakyti, kad mes ištrauksime pinigus iš korupcijos liūno. Kaip jūs tą padarysite? Kaip? Aš turiu labai konkrečius dešimties žingsnių (mes sakom ne žingsnių, o dešimties smūgių) politinei korupcijai punktus.“
Tad būtent su smūgiais buvęs žurnalistas siekia žengti į Seimą. Bet kartais kalba apie smūgius pasisuka ir socialiniuose tinkluose. Prasidėjus rinkėjų kritikai tinkle „Facebook“ dėl K.Krivicko pažiūrų, politikas atgal žodžių taip pat negaili ir net kartais užsimena galintis pamokyti nepaklusnų komentuotoją.
Nepriklauso jokiai tradicinei politinei srovei
Paskutinė, bet ne menkiau svarbi koalicijos dedamoji – Lietuvos centro partija. Ji įkurta 2003 m. ir iš pradžių pavadinta Nacionaline centro partija. Tokį žingsnį paskatino Lietuvos centro sąjungoje kilę kivirčai, nes dauguma senosios srovės nesutiko su sąjungos posūkiu į liberalizmą ir naujos Liberalų ir centro sąjungos įkūrimu. Partijos steigimosi vadovu tapo amžinatilsį Romualdas Ozolas, o po dvejų metų partijos pavadinimas pakeistas į dabartinį.
„Aš esu čia dėl to, kad pasakyčiau, jog ieškosiu visų galimybių vienyti visus į įvairiausius judėjimus išėjusius žmones, vienyti susivienyti norinčias partijas [...]. Mes turime eiti tiesiai ir labai labai ryžtingai“, – taip 2012 m. mitinge kalbėjo signataras R.Ozolas, stengdamasis paaiškinti Lietuvos centro partijos įsiliejimą į judėjimą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Tačiau tų metų Seimo rinkimuose judėjimui mandatų iškovoti nepavyko. Bet Lietuvos centro partijai vis pasisekdavo savivaldybių rinkimuose. 2007 m. judėjimas tarybose gavo 18 vietų, 2011 m. – 19 vietų, 2015 m. – 4 vietas.
Kadangi partijai vis nesisekdavo Seimo rinkimuose, ji vis dingdavo iš žiniasklaidos ir viešumo. Lietuvos centro partija sulaukė dėmesio tuomet, kai 2011 m. kreipėsi į prokuratūrą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio pareiškimo, kad Vilniaus krašte integruotis turi ne lenkai, o lietuviai. Dar sykį pakliūti į spaudos puslapius pavyko šiemet, kai N.Puteikis tapo partijos pirmininku.
Antikorupcinė K.Krivicko ir N.Puteikio koalicija yra subūrusi ir prijungusi apie 5 tūkst. narių. Kadangi skelbiasi esanti nesisteminė, nepriklauso ir jokiai tradicinei politinei srovei. Portale manoseimas.lt duomenų apie šią koaliciją nėra, nes ji dar nė sykio nebuvo Seime. Tačiau šią kadenciją Seime N.Puteikis dalyvavo kas antrame balsavime ir vienam iš dvidešimties jo siūlymų buvo pritarta.
