„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 09 21

Seimo rinkimų dalyviai: Lietuvos laisvės sąjunga

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS transliuoja specialias laidas, per kurias bus pristatomi debatų dalyviai. Trečiadienį debatuose susitinka Lietuvos laisvės sąjunga ir S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“. Su Lietuvos laisvės sąjungos veikla bei istorija ir kviečiame susipažinti.
Lietuvos laisvės sąjunga
Lietuvos laisvės sąjunga / A.Primost/15min nuotr.

Lietuvos laisvės sąjunga įkurta prieš dvejus metus, susijungus Liberalų ir centro sąjungai bei sąjungai „Taip“.

Liberalų ir centro sąjunga įkurta 2003 m., susijungus Liberalų sąjungai, Moderniesiems krikščionims demokratams ir Lietuvos centro sąjungai. Partijai vadovavo Artūras Melianas. Jai visai neblogai pasisekė per 2004 m. rinkimus, kai Seime gavo 18 mandatų. Tačiau per kitus rinkimus laimėtų vietų skaičius vis menko, kai galų gale per praėjusiuosius partijai 5 proc. barjeras tapo per aukštas.

Sąjunga „Taip“ įkurta 2011 m. Jos lyderis – Artūras Zuokas. Tų metų savivaldos rinkimuose partijai pasisekė – ji iškovojo daugiausia balsų sostinėje, taigi jos lyderis dar kartą sėdo į mero kėdę.

Viena garsiausių istorijų – „Abonento byla“

Nors partijos jungėsi, skyrėsi ir vėl jungėsi, visas jas vienija A.Zuokas. Politinę karjerą pradėjęs 1997 m. kaip kandidato į Lietuvos prezidentus Valdo Adamkaus štabo narys, po kelerių metų prisijungė prie Lietuvos liberalų sąjungos, tapo jos vicepirmininku, vėliau ir pirmininku. Tačiau 2005 m. dalis partijos narių pasitraukė ir įkūrė Liberalų sąjūdį. Dar po kelerių metų ir pats A.Zuokas paliko Liberalų ir centro sąjungos vairą ir įkūrė savo judėjimą „Taip“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Artūras Zuokas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Artūras Zuokas

Per tą laiką A.Zuokas spėjo pabūti ir savivaldybės tarybos nariu, ir meru, ir būti nuteistas. Kaip pats sako – už gerus darbus.

Bet apie viską – nuo pradžių. Viena garsiausių su A.Zuoku siejamų istorijų – „Abonento byla“. 2004 m. it katė iš maišo išlindo užkulisinės mero kėdės dalybų detalės.

Viena jų – kad į šias dalybas įsitraukusi įmonė „Rubicon Group“, kuri tuo metu valdė didžiąją dalį sostinės šilumos ūkio. Bendrovėje aptiktoje juodojoje buhalterijoje figūravo paslaptingas „abonentas“, kuriam skirtos dosnios premijos.

Istorijai besirutuliojant, už šio paslaptingo abonento ėmė šviesti A.Zuoko pavardė. Kad tai yra tas pats asmuo, patvirtino Seimas, vėliau ir teismas. Negana to, paaiškėjo ir daugiau įdomių faktų. Pavyzdžiui, tai, kad mistinis „abonentas“ pinigais, gautais iš „Rubicon Group“ bandė papirkti partijos kolegą Vilmantą Drėmą, kad šis balsuotų už jo kandidatūrą į mero postą. V.Drėmai, anot tyrimo duomenų, siūlyta 150 tūkst. litų. O jei nesutiktų, slapta įrašytuose pokalbiuose užsiminta, kad politikas gali būti rastas „Nery plaukiantis išpūstu pilvu“.

V.Drėma net buvo kurį laiką dingęs. Kaip paaiškėjo vėliau, neva buvo uždarytas sodyboje, kad negalėtų dalyvauti balsavime dėl mero posto. Tačiau dėl šio kaltinimo tiek A.Zuokas, tiek „Rubicon“ atstovai išteisinti. Paaiškėjo ir tai, kad kandidatas į merus ir „Rubicon“ atstovai buvo sugalvoję architekto išsilavinimą turintį V.Drėmą pasamdyti kurti kokį nors projektą, kad jam mokami pinigai atrodytų kaip honoraras už atliktus darbus, o ne kyšis.

Martyno Vidzbelio/„Scanpix“ nuotr./Mėtytas ir vėtytas V.Drėma.
Martyno Vidzbelio/„Scanpix“ nuotr./Vilmantas Drėma.

Nuteistas „už gerus darbus“

„Visas teismo procesas priminė teisėjų bandymus priimti ne teisingą, o reikalingą sprendimą. Aš jo ir nesupratau. Priimtas sprendimas, kad aš bandžiau papirkti kolegą, bet to ir nepadariau“, – tada teigė A.Zuokas.

Dėl šios istorijos, praėjus metams po Seimo rinkimų, kurie politikui buvo sėkmingi, A.Zuokas iš Seimo pasitraukė: „Esama šiandieninė situacija koalicijoje yra per daug sustabarėjusi, ir žmogus, kuris turi idėjų ir iniciatyvų, tampa net kenksmingas pačios koalicijos ramumui.“

Galų gale Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad A.Zuokas V.Drėmą papirkti bandė, už tai skyrė baudą. A.Zuokas po teismo buvo įsiutęs ir grasino kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, bet paskui persigalvojo, nes, anot jo, tai kainuotų per daug laiko. Be to, politikui nėra naudinga teistis su valstybe. Kiek vėliau A.Zuokas sakė taip: „Aš esu neteistas. Teismas panaikino mano teistumą, jei kalbėtume teisine, ne žmonių kalba.“ Čia jis kalbėjo apie tai, kad teismas nusprendė, jog dėl ilgai trukusio proceso, galima laikyti, kad A.Zuoko teistumas išnykęs.

O kalbant žmonių kalba, teismui net ir pripažinus, kad A Zuokas bendražygį papirkti bandė, istorija baigėsi. Juolab kad ir dar kartą A.Zuokas krestelėjo į sostinės mero krėslą. Galų gale, politikas sako, kad yra teistas už gerus darbus. Tačiau iki šiol jo pavardė neretai minima kalbant apie tai, kodėl sostinėje šildymo kainos tokios didelės. O į klausimą, kodėl posakis „vagia, bet daro“ neretai atsiduria prie jo pavardės, atsako drąsiai: „Visų tų, kurie taip mano, prašau už mane nebalsuoti.“

Oranžiniai dviračiai, tankai ir siekis tapti prezidentu

Tačiau A.Zuokas garsėjo ir didžiuliais sumanymais sostinei. Nuo Guggenheimo muziejaus iki metro. Tačiau garsiausiai nuskambėjusi – oranžinių dviračių istorija. Drąsi idėja, kad Vilniaus gyventojai ir svečiai galės sostinės gatvėmis riedėti oranžiniais dviračiais, greitai subliūško. 2001 m. vasarą gatvėse pasirodę dviračiai greit dingo įvairiuose garažėliuose bei detalių supirktuvėse. Tačiau prieš kelerius metus jie vėl atgimė. Ir gerokai sėkmingiau.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./„CycloCity“ atidarymas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./„CycloCity“ atidarymas

Dar viena viešųjų ryšių akcija, apskriejusi net pasaulio žiniasklaidą, – A.Zuoko kova su ne vietoje automobilius statančiais miestiečiais.

Tačiau, kad ir kaip gerai vertinama A.Zuoko viešųjų ryšių strategija bei talentas, jam aukščiau miesto vadovo pakilti dar nepavyko. Buvo prognozuojančių jam ir premjero kėdę, tačiau Abonento skandalas, matyt, pakišo koją. Dar A.Zuokas bandė tapti prezidentu, bet liko šeštas iš septynių kandidatų. O pernai vykusiuose pirmuose tiesioginiuose mero rinkimuose taip pat nusileido kitam liberalui Remigijui Šimašiui.

Kiti partijos nariai – taip pat įdomios asmenybės

Tačiau partijai ne tik A.Zuokas priklauso – rinkimuose dalyvauja ir Algis Čaplikas, buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, 2008–2010 m. ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas. Trauktis iš posto buvo priverstas po to, kai viceministras Artūras Skikas buvo sulaikytas su 20 tūkst. litų kyšiu. Tada ministras suprato, kad neturi tuo metu didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime palaikymo dėl sveikatos reformos.

„Lieku koalicijoje ir linkiu sėkmės naujam ministrui. Be palaikymo tokių reformų neįmanoma padaryti, o būti partinių susistumdymų įkaitu nenoriu“, – tuomet kalbėjo A.Čaplikas.

Nors tuometis premjeras Andrius Kubilius jį palaikė, tačiau, išgirdęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės interviu, kuriame ji sakė, kad dėl korupcijos Sveikatos apsaugos ministerijoje Algiui Čaplikui bus sunku eiti savo pareigas, politikas nusprendė trauktis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algis Čaplikas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algis Čaplikas

Dar vienas partijos narys – Žilvinas Šilgalis. Seimo etikos sargai jam grūmojo už tai, kad sesijos metu niekam nepranešęs vyksta atostogų į Austrijos Alpes bei ignoruoja rekomendaciją nedalyvauti pramoginėse šokių laidose, ypač apsirėdęs karvės kostiumu.

Be to, Ž.Šilgalis kaltintas mokėjęs nelegalų atlyginimą partijos kolegai Petrui Auštrevičiui, kad šis vestų partijos sąrašą į rinkimus. Vėliau politikas aiškinosi pinigų P.Auštrevičiui nesiūlęs, o šis jų paprašė pats, nes neturi jokio verslo ar kito pragyvenimo šaltinio. Dėl to Ž.Šilgalis prisipažino iš savo kišenės davęs 6 tūkst. litų.

Kartu su šiuo sąrašu į Seimą prašosi ir A.Zuoko žmona Agnė Zuokienė, buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas. Šis žmogus atlaikė laviną kaltinimų dėl blogo pareigūnų darbo tiriant „tulpinių“ bylą. Vėliau atleistas iš policijos prisiglaudė viename banke, o 2003 m. tapo netikėtai prezidento rinkimus laimėjusio Rolando Pakso patarėju.

Taip pat Seimo nario kėdę nori pasimatuoti dabartinis Kauno rajono tarybos narys Erikas Tamašauskas, kuris kadaise bandė papirkti rinkėjus per SEL`o koncertą.

Kadangi ši partija dar net neįžengė į Seimą, duomenų apie ją mažai. Vis dėlto partija vienija daugiau kaip 2 tūkst. narių, sako besiremianti liberalizmo principais, kylančiais iš klasikinės ir Naujųjų laikų filosofijos tradicijos. Svarbiausia – individo laisvė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs