Į Seimą patekdavo vos keli atstovai
Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas“, – štai taip neretai kalba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis. Ši partija gyvuoja visą nepriklausomybės laikotarpį, tačiau visą laiką žaidė mėgėjų lygoje, o per praėjusius rinkimus atsidūrė kone olimpiadoje.
Viskas prasidėjo nuo Lietuvos lenkų sąjungos, kuri 1994 m. priėmus visuomeninių organizacijų įstatymą privalėjo reorganizuotis ir tapti arba visuomenine organizacija, arba politine partija.
Nors partijos istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo ilga, tačiau per visus rinkimus ji likdavo už 5 proc. brūkšnio.
Nuspręsta pasirinkti partijos kelią. Tačiau Teisingumo ministerija ragino iš pavadinimo panaikinti žodį „sąjunga“. Taigi taip Lietuvos lenkų sąjunga tapo LLRA. Iki 1999 m. partijai vadovavo Janas Sinkevičius, kol galų gale ant lyderio pakylos užlipo V.Tomaševskis. Čia jis stovi iki šiol.
Nors partijos istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo ilga, tačiau per visus rinkimus ji likdavo už 5 proc. brūkšnio. Į Seimą vis patekdavo vienas ar keli partijos kandidatai, išrinkti Vilniaus krašto vienmandatėse apygardose.
Daugiausiai čia ir veikė, kur gyvena daugiausiai Lietuvos lenkų. Ten esančių savivaldybių tarybose jiems sekėsi geriau. Partijos vedlys V.Tomaševskis du kartus buvo išrinktas į Vilniaus rajono tarybą, tačiau abu kartus mandato atsisakė dėl vietos Seime.
Pozicija nesutapdavo nei su partneriais, nei su kitais politikais
Per 2012 m. rinkimus LLRA it strėlė šovė aukštyn. Surinkusi kiek daugiau nei 5,5 proc. rinkėjų balsų ji ne tik pateko į Seimą, bet ir buvo pakviesta į valdančiąją koaliciją.
Ir ne tik. Rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) vietą ten gavo ir V.Tomaševskis. Toks svaiginamas partijos šuolis, anot komunikacijos ekspertų, labai sustiprino partijos pozicijas dvikalbių lentelių, švietimo ar pavardžių rašymo klausimais, nes jie galėjo šiuos klausimus akcentuoti aukščiausiu lygiu.
Nors ir pakviesta į valdančiąją daugumą, labai dažnai LLRA pozicija nesutapdavo ne tik su daugelio kitų politikų, bet ir koalicijos partnerių nuomone. Ne kartą žiežirbos skriejo, bendraujant tiek su parteriais, tiek opozicijos atstovais, tiek prezidente.
Vienas dažniausių nesutarimų šaltinių – tautinių mažumų padėties vertinimas. V.Tomaševskiui Lietuvos lenkų padėtis vis atrodo blogesnė nei likusiems politikams.
Pavyzdžiui, Lietuvai ruošiantis pirmininkauti Europos Tarybai ir pristatant šį svarbų pusmetį Strasbūre, V.Tomaševskis rėžė: „Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas, kurio neturėtų būti Europos Sąjungoje (ES).“
Sulaukė prezidentės kritikos
Rėždamas tokią kalba, V.Tomaševskis omenyje turėjo baudą, skirtą Šalčininkų savivaldybės direktoriui už tai, kad šis ant savo namo turėjo pasikabinęs lentelę tik su lenkišku gatvės pavadinimu. Vyriausybės atstovo prašymu, Vilniaus apygardos teismas, skyrė, anot V.Tomaševskio, drakonišką apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui.
Europarlamentaras paragino Europos Tarybą ir Komisiją reaguoti į „tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje“. Po šių žodžių politikas sulaukė kitų europarlamentarų kritikos. Pavyzdžiui, Radvilės Morkūnaitės.
Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, anot prezidentės, nerado jokių pažeidimų.
„Kalbate savo ar savo partijos vardu apie tautines mažumas ir neva esamus pažeidimus Lietuvoje. Jūs, ko gero, puikiai žinote, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių.
Tos baudos, kurios buvo skirtos, susiakumuliavo į tą sumą, kurią minėjote. Ar manote, kad valstybės tarnautojas gali leisti sau nesilaikyti valstybės, kurioje jis dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų?“ – tada klausė R.Morkūnaitė.
Taip pat atkirtį davė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji sakė, kad negali prisiminti jokios kitos šalies, kurioje tautinės mažumos turėtų tokias geras sąlygas, kaip Lietuvoje. Be to, prezidentė kreipėsi tiesiai į V.Tomaševskį. Anot šalies vadovės, visa tai buvo daroma didele dalimi asmeniškai V.Tomaševskio, kuris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek EP mėgina diskredituoti Lietuvą.
Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, anot prezidentės, nerado jokių pažeidimų. Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus. Ji pakartojo, kad nežino valstybės, kurioje tautinės mažumos turėtų tokias geras sąlygas, kad nuo darželio iki universiteto galėtų mokytis gimtąja kalba.
Vilniaus krašte integruotis siūlo lietuviams
Pasipiktinimą sukėlė ne tik V.Tomaševskio pasakyti žodžiai, bet ir tai, kad paskirtą baudą mokėjo ne pats jos gavėjas. Pinigai buvo renkami visur. Aktyviai pinigus rinkti agitavo Lenkijos žiniasklaida, kurią pasikvietė Šalčininkų savivaldybė. Pati partija taip pat savo nariams nurodė prisidėti.
Pinigų prašyta savivaldybės darbuotojų. Neoficialiai kalbėta, kad darbuotojai turėjo duoti po 10 litų. Kitaip net grasinta išmesti juos iš darbo. Tėvai, atvedę vaikus į darželius, irgi sulaukė prašymų prisidėti. Pats B.Daškevičius sakė, kad ši istorija – politinis užsakymas.
Politologai aiškino, kad tokia situacija artėjant EP ir prezidento rinkimams naudinga tik vienam žmogui – V.Tomaševskiui. Tautinių mažumų padėtis Lietuvoje, anot politologų, buvo tapusi pagrindiniu V.Tomaševskio ginklu praėjusiuose prezidento rinkimuose.
Tai pademonstruoti partija pasirinko iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seime. Vytautui Landsbergiui tik pradėjus kalbą, LLRA nariai atsistojo ir demonstratyviai paliko salę. Taip esą protestuodami prieš V.Landsbergio kurstomą tautinę neapykantą. Tokį elgesį pasmerkė ne tik dauguma politikų, politologų, bet ir koalicijos partneris premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot V.Tomaševskio, konservatoriai panaikino Tautinių mažumų įstatymą, kuris reglamentavo tautinių mažumų kalbų vartojimą bei užrašus vietovėse, tankiai apgyvendintose kitų etninių grupių.
Apskritai, V.Tomaševskio nuomone, Vilniaus krašte integruotis turi ne lenkai, o lietuviai.
Šalies vadovę išvadino melage
Tačiau dvikalbės lentelės įžiebė ir daugiau konfliktų. Jos net išvertė iš posto LLRA deleguotą energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių.
Viskas prasidėjo nuo to, kad ant tuometės energetikos viceministrės Renatos Cytackos namo iki 2012 m. tebuvo lenkiškas gatvės pavadinimas. Žurnalistams tai pastebėjus, atsirado ir lietuviška lentelė.
Tačiau po dvejų metų, kai prezidentė atkirto V.Tomaševskiui apie visai neblogą tautinių mažumų situaciją Lietuvoje, R.Cytacka viešame laiške šalies vadovę išvadino melage. Tada lietuviškas gatvės pavadinimas dingo nuo viceministrės namo. Ji taip pat per dvi valstybines šventes neiškėlė Lietuvos vėliavos, tačiau atėjus Lenkijos šventėms, vėliava prie R.Cytackos namo plevėsavo.
Dėl jos ministrui priekaištavo premjeras. Galų gale, J.Neverovičius atsidūrė akligatvyje – prezidentė bei visa koalicija buvo patenkinta J.Neverovičiaus darbu, tačiau jų netenkino viceministrės pareigas einanti R.Cytacka, šie ragino ją atleisti dėl per prastos kompetencijos. Tačiau R.Cytacką delegavusi LLRA reikalavo ją palikti. Galų gale, J.Neverovičius atsistatydino pats.
Gana greitai ir pati LLRA pasitraukė iš koalicijos.
„Pradėjome svarstyti Tautinių mažumų įstatymą. To daryti nebaigėme. Pradėjome svarstyti klausimą dėl politinės situacijos valstybėje. Kaip matėte, svarstėme gana ilgai. Yra priimti tokie sprendimai, kad LLRA nepriimtinas diktatas. Mums bandyta diktuoti, kad negauname posto Energetikos ministerijoje (ministro ir viceministro), kad galime tartis dėl kitų įvairių formatų. Mes aiškiai pasakėme partijos nuomonę, kad iki šio posėdžio koalicinė sutartis galiojo. Jei ji nustojo galioti, mes atšaukiame visus savo atstovus ir traukiamės iš valdančiosios koalicijos“, – tvirtino V.Tomaševskis.
Simpatijų Rusijai neslepia
LLRA aktyviai rėmė protestus prieš valstybinio lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą tautinėms mažumoms. Taip pat nuolat reikalauja leisti rašyti jų pavardes originalo kalba dokumentuose. Itin aršaus pasipiktinimo sulaukė siūlymas šalyje uždrausti abortus. Tada partijos narys Zbignevas Jedinskis moterį lygino su nameliu, kuris neturi teisės spręsti dėl kitos gyvybės.
„Moters kūnas suteikia tam vaisiui tik prieglaudą, šilumą. Ta ląstelė užprogramuota taip, kad ji vystytųsi savarankiškai. Iš gyvenimo ji paima tik deguonį ir maitinimąsi. Moters kūnas kaip namelis, kuris suteikia tam negimusiam vaikui prieglobstį. Jei į savo namą pakviečiate svečią, ar galite jį nužudyti?“ – klausė Z.Jedinskis.
Ši partija dažnai siejama su Rusija. Tokių nuomonių itin padaugėjo po to, kai V.Tomaševskis ir bendražygiai į Pergalės dienos minėjimą atėjo įsisegę Georgijaus juosteles. Tada kritikos maišas pratrūko ant LLRA galvų. Tačiau pats V.Tomaševskis sakė, kad tai – šventas ženklas: „Tai teigiamas, šv. Jurgio ženklas. Visi šventi ženklai teigiami.“
Tokį žingsnį pasmerkė net Lenkijos senato pirmininkas Bogdanas Borusevčius, sakydamas, kad tokiu elgesiu politikas peržengė ribą. Pats V.Tomaševskis neslepia simpatijų Rusijai. Vienoje laidoje liepęs „nevaryti“ ant Rusijos“, jis pareiškė, kad ne Rusija pradėjo revoliuciją Kryme. Gyrė ir Pirmąjį Baltijos kanalą, kuriam itin dažnai duoda interviu.
Partijoje yra ir daugiau žmonių, simpatizuojančių Rusijai. Pavyzdžiui, Rafaelis Muksinovas, buvęs Algirdo Paleckio fronto narys. Jis aršus NATO ir ES priešininkas, o Valstybės saugumo departamento ataskaitoje dėl R. Muksinovo veiklos „tėvynainių taryboje“ yra jį įtraukęs į Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą.
Vienoje laidoje liepęs „nevaryti“ ant Rusijos“, V.Tomaševskis pareiškė, kad ne Rusija pradėjo revoliuciją Kryme.
V.Tomaševskis Europos parlamente nėra itin aktyvus. Lietuvoje parlamente partija, manoseimas.lt duomenimis, dalyvavo beveik dviejuose trečdaliuose balsavimų. Kiek daugiau nei vienas iš dešimties siūlomų projektų buvo priimtas.
Į šiuos rinkimus partija eina ilgesniu pavadinimu – Lietuvos Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Praėjusiuose Seimo rinkimuose LLRA sąraše buvo ir Rusų aljanso bei Lietuvos liaudies partijos atstovų.
