Ketina kurti „tautinėms vertybėms atstovaujančią frakciją“
„Kadangi gimiau jaunas ir lietuviu, todėl tapau jaunalietuviu“, – taip save apibrėžia Stanislovas Buškevičius. Jis yra S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ vedlys. Apie tai, jog partija „Jaunoji Lietuva“, vadovaujama S.Buškevičiaus, ir Tautininkų sąjunga planuoja susijungti, buvo paskelbta pernai. Anot S.Buškevičiaus, jungimąsi paskatino neva šalyje kuriama viena partinė sistema, nes neparlamentinės partijos nėra finansuojamos valstybės.
„Dabar einama prie vienos partinės sistemos, korupcinės, oligarchinės. Visas kitas norimas sunaikinti. Ne taip, kaip kokioje diktatūrinėje valstybėje, – oficialiai uždrausti. Ne, nebus finansų. Jeigu nebus finansų, nieko negalėsi padaryti. Žinote, net ir Švento rašto už dyką negausite“, – mintis apie vieną partinę sistemą dėstė S.Buškevičius.
Tą ankstyvą pavasarį partijos pasirašė Lietuvos patriotinių jėgų jungimosi deklaraciją, kviesdamos prisidėti visus patriotus. Šis žingsnis, pasak steigėjų, buvo pasvertas ir apgalvotas, mat tokiu būdu planuojama patekti į Seimą ir parlamente įkurti, anot vadovų, „tautinėms vertybėms atstovaujančią frakciją“.
Labiau pasižymėjo televizijos projektuose nei Seime
Pradedant narplioti koalicijos sudėtį ir vingrybes, reikėtų pradėti nuo ilgiausiai politikoje veikiančio S.Buškevičiaus. Jo pirmasis susidūrimas su „Jaunąja Lietuva“ įvykio 1988 m., šiam parašius „Jaunosios Lietuvos“ manifestą. Juo reikalauta nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo.
Nuo 1996 m. politikas du kartus iš eilės išrinktas į Seimą. Vėliau buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, mero pavaduotoju.
S.Buškevičius šalies gyventojams daugiau pažįstamas ne kaip Kauno miesto veikėjas, o kaip įvairiausių televizijos projektų dalyvis. Pirmasis jo pasirodymas TV ekranuose įvyko kartu su projektu „Džiunglės“. Tada jis Lietuvai skelbė, kad į džiungles reikėtų išvežti vyrus, kuriais nepatenkintos moterys. Taip esą jie turėtų nuo kažko pagyti. S.Buškevičius taip pat žadėjo, laimėjęs prizą, paaukoti pinigus labdarai, tačiau ne viskas taip paprasta:
„Jei aš būčiau gavęs tą prizą, tuos 10 tūkst. eurų, būtų atskaitę mokesčius ir ten nebūtų ką net labdarai išdalinti. Tai tokia smulkmena valstybės mastu. Jeigu tai būtų milijonai, galima būtų aukotis, duoti labdarai“, – tvirtino S.Buškevičius.
Prie ekranų žiūrovus pritraukęs politikas vėliau toje pačioje televizijoje įsisuko į šokius. Bet net ir iškritęs iš šio projekto, jis nepasidavė ir toliau siekė televizijos žvaigždės. Galiausiai projektas ir vėl privertė S.Buškevičių šokti. Tik šį kartą – ant ledo.
Mitinguotojams minė mįsles apie kagėbistus
„Jaunoji Lietuva“ įkurta 1994 m. Dar po metų partija pirmą kartą dalyvavo savivaldos rinkimuose. Nuo tada kiekvieną kartą pavykdavo iškovoti bent po kelias vietas įvairiose savivaldybėse.
Kitas svarbus lūžis – 2000 m. „Jaunoji Lietuva“, arba jaunalietuviai, priėmė dalį Tautininkų sąjungos, todėl šiuo metu suformuota koalicija nėra tarsi žaibas iš giedro dangaus.
Aš jums noriu užduoti vieną mįslę. Prezidentūroje dirba buvęs KGB agentas slapyvardžiu „alfa“. Atspėkite kas toks, – štai tokias mįsles per garsiakalbį susirinkusiems uždavinėjo politikas.
S.Buškevičius yra ryškiausias veidas, vedantis „Jaunąją Lietuvą“. Pirmojoje Seimo kadencijoje partijos lyderis nepasižymėjo garsiomis ir ryškiomis kalbomis, bet antrojoje politikas sulaukė įkvėpimo.
Politinėje nacionalinėje arenoje S.Buškevičius kartu su bendražygiais pasirodė 2000 m. mitinguodamas Vilniuje.
Protestuotojai tada teigė, kad reikia šalinti kagėbistus iš Seimo, vyriausybės, prezidentūros. Didžiausią nepasitenkinimą tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi viešai reiškė būtent S.Buškevičius.
„Aš jums noriu užduoti vieną mįslę. Prezidentūroje (prezidentas apie tai žino) dirba buvęs KGB agentas slapyvardžiu „alfa“. Atspėkite kas toks“, – štai tokias mįsles per garsiakalbį susirinkusiems uždavinėjo politikas. Tačiau mitingas ėjo ir praėjo, o politikas ir toliau nepasidavė. Tais pačiais metais jis ir vėl viešai kreipėsi į prezidentą, kad šis išspręstų kriminalinio pasaulio problemas Kaune.
Seimo narius siūlė sodinti į kalėjimą
Bandydamas trečią kartą patekti į Seimą 2004 m., politikas draugus rinkosi kur kas nuolankiau ir net ryžosi mandatą laimėti, kandidatuodamas kartu su Gedimino Vagnoriaus nuosaikiaisiais konservatoriais. Bet S.Buškevičius liko it musę kandęs – laimė ir vėl užimti Seimo nario postą nenusišypsojo.
Netrukus savivaldos rinkimuose Kaune kartu su sūnumi gavo tarybos nario postą ir nusprendė trumpam pamiršti tautinį įvaizdį bei prisijungti prie konservatorių formuojamos „Sėkmės koalicijos“, kuri taryboje įtraukė ir krikščionius demokratus bei liberalus.
Šiuo laikotarpiu S.Buškevičiaus nacionaliniai žygiai aprimo, bet po metų, 2008-aisiais, ir vėl ėmė bandyti laimę Seimo rinkimuose. Šalies gyventojus stengėsi pasiekti štai tokia žinute: „Aš sakau, kad šiandien daugelis Seimo narių ne Seime, o kalėjime, nes jų sąžinė yra sutepta krauju.“
Bet žodžiai rinkėjų nepapirko.
Pirmąsias homoseksualų eitynes pasitiko skanduotėmis
Nors „Jaunosios Lietuvos“ lyderiui nepavyko prasiveržti į nacionalinę politiką, jam sekėsi Kaune. Netrukus tapo laikinosios sostinės vicemeru. Tačiau kartu su šiomis pareigomis atkulniavo ir viena nemėgstamiausių politiko temų, kuri jau šešerius metus neleidžia S.Buškevičiui ramiai miegoti.
2010 m. Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvoje homoseksualų eitynės „Už lygybę“. Mažą grupelę žmonių šalia Neries pasitiko įtūžusių politikų grupė, tarp kurių buvo ir iš Kauno atvykęs S.Buškevičius.
„Mes laimėjome, mes laimėjome! Taigi rezultatas toks, kad eisena baigėsi per vidurį ir pagal visus formalumus eisena neįvyko. Mes laimėjome“, – taip S.Buškevičius skandavo ir džiaugėsi kartu su bendraminčiais sužlugdęs eiseną, kurioje žmonės keliavo su plakatais „Visi skirtingi, visi lygūs“.
Tačiau to politikui nepakako. Iš karto po eisenos jis kreipėsi į teismą, siekdamas įrodyti, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė darė spaudimą teisėjams, leidusiems rengti eitynes. Po keturių mėnesių kovos, S.Buškevičiaus skundas buvo atmestas. Tuometinis Kauno vicemeras teigė, kad Vilniuje vykusios eitynės pažeidė jo asmens teises: „Čia yra principinis dalykas. Čia yra požiūrio klausimas. Ir galų gale kur mes ritamės. Kur mūsų valstybė eina?“
Partijos nariais tapo to nežinodami
Aprimus eitynių aistroms, S.Buškevičių ir vėl pasitiko savivaldos rinkimų karštinė. Tik šį kartą viskas ramiai nepraėjo. 2011 m. kai kurie garbaus amžiaus kandidatai į Kupiškio rajono tarybą netikėtai sužinojo, kad yra „Jaunosios Lietuvos“ nariai. Buvo neaišku, kas už juos užpildė ir pasirašė dokumentus. Partijos pirmininkas šių partijos narių iš karto išsižadėjo ir teigė, kad kandidatai priklausė partijai „Lietuvos keliui“, bet ši rinkimuose nedalyvavo.
„Senyvo amžiaus žmonėmis manipuliuojama, jiems nežinant kažkas pasirašoma, tai iš tikrųjų nusipelno gana griežtos atsakomybės“, – situaciją aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. S.Buškevičius ir toliau liko Kauno taryboje.
Kiti ateinantys metai iki pat šiandien „Jaunosios Lietuvos“ lyderiui nebuvo išskirtiniai. Prieš trejus metus jis siūle jaunalietuvių pagalbą Šalčininkuose nukabinant lenkiškus gatvės pavadinimus. Tais pačiais metais ir vėl sostinėje protestavo prieš eitynes „Už lygybę“. Nepraleido jų ir šiemet, eisenos pradžioje žygiuodamas su plakatu, prašančiu apriboti homoseksualų propagandą.
Surengė kitokias eitynes
Kita niekada šių eitynių nepraleidžianti politinė jėga, koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ narė – Tautininkų sąjunga. Ji atkurta 2011 m., kai dalis tautininkų atsiskyrė nuo konservatorių partijos, siekdama susigrąžinti senąjį vardą.
Naujieji tautininkai turi tris ryškius lyderius – Gintarą Songailą, jau pasitraukusį iš aktyvios politikos, Julių Panką ir praėjusiais metais pirmininku išrinktą Audrių Rudį.
Nors šiai partijai nei 2012 m. Seimo rinkimuose, nei vėlesniuose savivaldos rinkimuose nepasisekė, politiniame šalies gyvenime ji paliko ryškų pėdsaką.
Pirmiausia, kiekvienais metais tautininkų jaunimas, kurį palaiko ir partijos nariai, organizuoja tradicinėmis tapusias, bet prieštaringai vertinamas eitynes „Tėvynei“. Nors kovo 11 d. organizuojamas renginys vadinamas patriotiniu, jo metu skanduojami šūkiai, anot kritikų, kursto rasinę ir tautinę neapykantą.
„Lietuva lietuviams“, – būtent ši skanduotė, tarsi supriešinanti lietuvius su kitataučiais, eitynėse kartojama nuo pat 2012 m., yra labiausiai kritikuojama kitų politikų, politologų, žiniasklaidos ir visuomenininkų.
Prieštaravimai dėl žemės pardavimo dėmesio nesulaukė
Ne tik šios ar kitos eitynės apibrėžia tautininkų politinį charakterį. 2013 m. tautininkai piketavo, kad Seimas surengtų referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Anot jų, žemė jokiu būdu negali virsti preke ar tapti pasipelnymo šaltiniu, taip paneigiant beveik visą žemdirbystės sektorių.
Tačiau tuo metu tautininkai kartu su J.Panka, kuris nesėkmingai kandidatavo į Europos Parlamentą, teigė, kad valdžia stumia į pavojų šalies demokratiją, nenorėdama rengti referendumo minėtu klausimu.
„Demokratija tikrai yra pavojuje. Tai jau paskutinis ženklas, kad apie jokią demokratiją negalime kalbėti. Sistema išbando visas priemones – neduok, Dieve, ateis daugiau kaip 50 proc. Tai dar sutrukdykime ir 100 tūkst. miruolių prirašykime“, – kalbėjo tuometinis partijos pirmininkas J.Panka. Referendumas vis dėlto buvo paskelbtas, tačiau į jį nesusirinko pusė šalies gyventojų,
Kad ir koks tuo metu aršus tautininkų atstovas buvo J.Panka, jis nuo partijos atsiskyrė. Šiais metais į rinkimus keliauja kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“.
ES sugriauti nenori, bet nori ją grąžinti atgal
Dabartinis partijos pirmininkas A.Rudys tik prieš ketverius metus paliko socialdemokratų partiją ir prisijungė prie tautininkų. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nebuvo labai aktyvus, tačiau šį kovą partijos „Tvarka ir Teisingumas“ suvažiavime aiškiai išdėstė savo poziciją – Europos Sąjungos (ES) sugriauti nenori, tačiau nori ją grąžinti 20 metų atgal. Taip pat mato grėsmę Lietuvos suverenitetui.
„Dažnai vartojama „tautų Europos“ sąvoka kaip kažkoks siekis. Angliškai tai skamba gražiai, normaliai, lietuviškai tai reiškia visai kitką, negu įdedama prasmė. Mes turėtume sakyti „tautinių valstybių Europa“, o ne „tautų Europą“, nes taip sakydami, mes sienas nubraukiame“, – tikino A.Rudys.
Panašiomis mintimis formuojamos ir koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ pažiūros – kuo mažesnė Lietuvos integracija į ES ir kuo daugiau lietuviškumo Lietuvoje. Bent jau iki šiol tai buvo esminė jaunalietuvių ir tautininkų mintis. Tačiau daugumos gyventojų ji nepapirko.
Koalicijoje šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. narių. Ji, kaip nurodo pavadinimas, skelbia karą korupcijai ir skurdui bei pasisako už viską, kas labai lietuviška.
