Politologė A.Ramonaitė teigia, jog Lietuvos partinė sistema yra viena iš nestabiliausių Europoje, todėl rinkimų prognozėms sąlygos yra nedėkingos. Tik dėl to, kad rinkimų kampaniją šiemet užgožė COVID-19 ir Baltarusijos įvykiai, rinkimų rezultatus prognozuoti yra šiek tiek lengviau. A.Ramonaitė spėja, jog didelių naujovių šiemet gali ir nebūti.
Visgi rinkimų prognozes apsunkina tai, jog dalis rinkėjų yra dar neapsisprendę, nemažai žmonių turi 2-3 partijas, iš kurių renkasi, o ir rinkimų sistemos „keistumas“ – antras turas vienmandatėse apygardose – gali pakoreguoti rezultatus.
A.Ramonaitė pastebi, jog iki rinkimų liko vos mėnuo, bet dar ne visos partijos pateikė rinkimų programas. Programų rengimai, anot politologės, galėjo buvo atidėti dėl COVID-19 pandemijos, jų sudarymą apsunkino ir tai, jog pati situacija šalyje labai greitai keičiasi.
Visas rinkimų naujienas rasite specialiame 15min projekte „Seimo rinkimai 2020“.
Tylėti ir laimėti galima, bet rizikinga
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos vadovas Kęstutis Gečas tvirtina, kad galima laimėti rinkimus ir su mažai komunikacijos. „Buvo tokių atvejų, kai atrodo daug nekomunikuota, bet laimėta“, – 15min studijoje sakė jis, tačiau pridūrė, kad „tylos elementas yra daugiau loterija.“
Politikoje, pasak eksperto, žinomumas lemia labai daug. Dabartinė dauguma, anot K.Gečo, turi pranašumą dėl COVID-19, nes sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, premjeras Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė yra matomi kasdien. Jiems padėti gali ir neblogas karantino situacijos suvaldymas.
K.Gečas teigia, jog šie rinkimų agitacija kol kas aktyviausiai vykdoma socialiniuose tinkluose ir regionuose.
„Tradicinė žiniasklaida yra brangus dalykas, žinant, kad negalima priimti labai daug aukų, tada lieka socialinė žiniasklaida, socialiniai tinklai, kažkokie renginiai, door-to-door, įvertinant kaukių dėvėjimą ir kitus apribojimus“, – sakė jis.
Taikyti į savus ar ieškoti naujų rinkėjų?
A.Ramonaitė pastebi, jog „mūsų partijos profiliuojasi, vienos labiau dirba su miestais, kitos labiau su provincija ir vienos labiau su internetine erdve, kitos labiau tiesiogiai.
„Mieste jau matomos reklamos, politikai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ir door-to-door vis dėlto vyksta, panašu, kad žmonės nebijo įsileisti kandidatų“, – sakė ji.
Partijos turi parduoti vienu sakiniu apibrėžtą idėją.
A.Ramonaitė teigia, jog tradiciškai vis tiek dešiniosios partijos labiau rodosi miestuose, o vadinamosios kairiosios labiau provincijoje.
Partijoms kyla dilema: ar dirbti su savo auditorija, ar bandyti ją išplėsti.
K.Gečas kalbėdamas apie „partijas gelbėtojas“ teigia, jog jų pasitaiko per kiekvienus rinkimus ir kaskart siūlomas skirtingas „gelbėjimo“ modelis.
„Turbūt viena ryškiausių ir komunikaciškai geriausiai įpakuotų yra „trijų muškietininkų“ – „Laisvės ir teisingumo“ partija“, – teigė jis, tačiau atkreipė dėmesį, kad šie politikai yra iš anksčiau atpažįstami iš kitų partijų, todėl jiems neįmanoma sukurti tikro naujo „gelbėtojo“ įvaizdžio.
Komunikacijoje, anot eksperto, partijos turi balansuoti tarp pozityvo ir negatyvo – turi žadėti šviesų rytojų, pavyzdžiui, mažinti mokesčius, tačiau iš kitos pusės komunikacijoje reikia priešo, „blogiuko“. Kol kas tokių rimtų agitacinių momentų rinkimų kampanijoje K.Gečas pasigenda.
„Partijos turi parduoti vienu sakiniu apibrėžtą idėją“, – trumpai išdėstė, kaip partijos turi siekti rinkėjų palaikymo, K.Gečas.
Naujokams – šansų mažai
A.Ramonaitė mano, kad mažesnių naujesnių partijų šansai pasiekti gerų rezultatų Seimo rinkimuose šiemet nedideli.
„Žmonės racionalūs, nebalsuoja už bet ką, jie nori balsuoti už nugalėtoją“, – pastebi ji.
A.Ramonaitė teigia, kad partijų programose galima rasti šiek tiek naujų idėjų: „Socialdemokratai yra kitokie negu buvo anksčiau, daug labiau socialdemokratiški, bent jau pagal savo programą. Ir, aišku, Laisvės partija tokia radikaliai liberali, pas mus iki šiol taip ryškiai tokios specifiškai liberalios partijos nesimatė.“
Be to, pasak politologės, filosofo Vytauto Radžvilo vadovaujama partija „Nacionalinis susivienijimas“ siūlo drastiškus dalykus. Visgi, nors naujų elementų partijų rinkimų programose galima rasti, didelės idėjų bangos partijų programose nėra.
Valstiečiams dabar sudėtinga, nes tos idėjos, su kuriom ta partija ėjo anksčiau – profesionalų vyriausybė ir nepartiškumo elementas – jau nebetinkamos.
Švytuoklė gali nesuveikti
Idėjų trūkumas pastebimas ir iš visuomenės apklausų lyderės – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Šiai partijai, anot politologės A.Ramonaitės, „dabar sudėtinga, nes tos idėjos, su kuriomis ta partija ėjo anksčiau – profesionalų vyriausybė ir nepartiškumo elementas – jau nebetinkamos.“
Visgi ši partija, anot A.Ramonaitės, turi galimybę pakeisti Lietuvos Seimo rinkimų tradiciją ir Lietuvos rinkėjų įprotį balsuoti prieš valdančiuosius.
„Jei jiems pavyktų, tai būtų beveik stebuklas. Jiems buvo palanki pandemija, atsiradę pinigai, kuriuos galima skirstyti. Naujų idėjų valstiečių programoje gali ir nebūti“, – teigė A.Ramonaitė.
K.Gečo nuomone, gali pasisekti ir Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams: „Konservatorių pasirinktas kelias regionuose, anketų dalinimas, pildymas ir panašiai yra gana klasikinė schema, bet turėtų neblogai veikti.“
Kalbėdamas apie Darbo partijos šansus rinkimuose, K.Gečas teigė, jog žmonės turbūt net nežino, kad europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pats nedalyvauja rinkimuose.
Nuostabą viešųjų ryšių ekspertui kelia tai, jog „politinės partijos per mažai „špaguojasi“ tarpusavyje ir laikosi atsargiai baksnodamos tik į konkrečias problemas, o ne į konkurentus.
„Keista, kad mažai agresyvumo, galbūt tai susiję su tuo, kad pačios partijos iki galo nesupranta, ką nori pasakyti“, – svarstė jis.