Seimo pirmininkė Irena Degutienė akcentuoja, kad tarp svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų – įstatymų, reikalingų kovai su korupcija, priėmimas. Taip pat laukia energetikos sistemos pertvarkos – ketinama svarstyti įstatymų projektus, susijusius su naujos atominės elektrinės statyba, elektros energijos ir dujų sektoriaus permainomis, jų gamybą atskiriant nuo perdavimo sistemos. Be to, valdantieji kalba apie struktūrines reformas „Sodroje“, keičiant pensijų mokėjimo tvarką ir ilginant pensinį amžių. Toliau turi būti tęsiamos švietimo, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo reformos. Žadama nepamiršti ir ekonomikos skatinimo, kitų sričių, be to, Seimas turėti priimti 2011 metų šalies biudžetą. Valdantieji neslepia, kad ketina toliau taupyti – šiemet 8 proc. siekiantį biudžeto deficitą sumažinti dar 2–3 proc.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad svarbiems darbams trukdys ne tik balsų trūkumas valdančiojoje daugumoje, bet ir populizmo apraiškos, kurias dažniausiai kursto kitų metų vasarį vyksiantys savivaldos rinkimai. I.Degutienė vakar prakalbo, kad prieš rudens sesiją parlamentarai kaip niekad aktyvūs teisėkūros srityje – priregistravo daug įstatymų pataisų, „kurios absoliučiai yra populistinės“.
Vakar su Seimo valdyba susitikusi ir rudens darbus aptarusi prezidentė Dalia Grybauskaitė suskubo perspėti, kad parlamentui ruošiant kitų metų biudžetą, ji itin griežtai seks, „kad biudžetas netaptų rinkiminių pažadų komplektu“. „Rinkėjų pirkimas biudžetu, dar ir esant sudėtingai ekonominei situacijai, nebus toleruojamas. Tokio įstatymo nepasirašysiu“, – pareiškė prezidentė.
Tuo tarpu ekonomistas Rimantas Rudzkis, kalbėdamasis su „15min“, ragino Seimą mažiau dėmesio skirti politinėms intrigoms ir daugiau – valstybei svarbiems reikalams. „Norėtųsi, kad Seimas pradėtų strategiškai mąstyti ir rimtai dirbti, o ne imituoti veiklą, ne vien ieškoti, kaip nulinčiuoti savo kolegas, o nors trumpam sustoti, susimąstyti, kas laukia Lietuvos po 5 metų, kur yra didžiausios grėsmės, ir susitelkti jas spręsti. Pavyzdžiui, kas mūsų laukia po 5 metų, jei jaunimo emigracija nemažės?“ – klausė ekonomistas.
Prioritetai – ekonomikai
R.Rudzkio nuomone, pagrindiniai Seimo rudens sesijos prioritetai turėtų išlikti tie patys, kaip ir anksčiau – reikia siekti kuo greitesnio Lietuvos ekonomikos atsigavimo. „Tai reiškia, kad reikia pirmiausia tvarkyti tuos įstatymus, kurie susiję su verslo skatinimu, biurokratinės naštos naikinimu, investicinio klimato gerinimu ir panašiai. Trumpai tariant, į visą Lietuvos politinę veiklą dabar reikėtų per ūkio atgaivinimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo kėlimo prizmę, o Seimas tikrai per tą prizmę nežiūri. Dažnai netgi priešingai – dar kažką mėgina reglamentuoti ar uždrausti“, – kalbėjo ekonomistas.
Norėtųsi, kad Seimas pradėtų strategiškai mąstyti ir rimtai dirbti, o ne imituoti veiklą, ne vien ieškoti, kaip nulinčiuoti savo kolegas, o nors trumpam sustoti, susimąstyti, kas laukia Lietuvos po 5 metų, kur yra didžiausios grėsmės, ir susitelkti jas spręsti. Pavyzdžiui, kas mūsų laukia po 5 metų, jei jaunimo emigracija nemažės?“ – klausė R.Rudzkis.Anot pašnekovo, ekonomikos skatinimui svarbiausias – ne naujų pinigų įliejimas į ją: „pats geriausiais ekonomikos skatinimas – nuimti trukdžius jai. Per pastaruosius keletą mes tiek prigalvojome popierizmo, visokiausių taisyklių, reglamentų, kuriuos tiek didelis, tiek smulkus verslas turi vykdyti, kad jie kaip pančiai, kaip voratinklis, trukdo dirbti“. Tuo tarpu Seimo nariai toliau esą kurpia verslo kontrolės mechanizmus. „Kuris iš Seimo narių dabar labai stengiasi inicijuoti kažkokius verslo supaprastinimus, palengvinimus ir t.t.? Daugiausiai jie kalba, ką dar riboti, kokį dar reglamentą įvesti. Ar ribosim alkoholio pardavimą po 22 val., ar ne, Lietuva neišnyks. O jei po 60 tūkst. žmonių išvažiuos kasmet, tuomet grėsmė didelė. Kaip mes pensijas sumokėsim kad ir Seimo nariams, kai jie bus pensininkai?“ – klausė R.Rudzkis. Anot pašnekovo, pagrindinė Lietuvos bėda, kuri greičiausiai dar aštrės, yra tai, kad šalyje vis mažėja norinčių užsiimti verslu: „Kaip mes grąžinsime valstybės skolas, kaip užtikrinsime augimą, pristabdysime emigraciją, jeigu verslu užsiimti niekas iš jaunimo nebenori, tik bėga iš Lietuvos?“
R.Rudzkis pabrėžė, kad minėtos problemos atsirado ne šioje Seimo kadencijoje, o per 6–7 metus. Tačiau pridūrė, jog dabartinis parlamentas jas sprendžia nepakankamai efektyviai: „Pavyzdžiui, tiek metų kalbame, kad pas mus per daug verslą kontroliuojančių institucijų. Ar kas nors pasikeitė? Reikėtų ne daugiau kalbėti, o jau skaičiuoti viščiukus“.
Pasak ekonomisto, Vyriausybę irgi yra dėl ko kritikuoti, bet Seimas atrodo kur kas prasčiau – pernelyg lėtai priima sprendimus, kurie gyvybiškai būtini verslo skatinimui.
Koaliciją gelbės silpna opozicija
Į kitą Seimo bėdą vakar pirštu dūrė pati Seimo pirmininkė. Pasak I.Degutienės, parlamentarai prieš šią sesiją priregistravo „negirdėtą“ skaičių pasiūlymų šalies teisinei bazei, iš kurių nemaža dalis – akivaizdžiai populistiniai, siekiant pasirodyti rinkėjams prieš savivaldos rinkimus. Pasak I.Degutienės, užregistruoti parlamentarų pasiūlymai nebūtinai susiję su biudžetu, tačiau neretai kuriami chaotiškai, be sistemos ir prioritetų. Neretai Seimo nariai, dirbantys vieną sritį kuruojančiame Seimo komitete, taikosi taisyti kitas sritis reglamentuojančius įstatymus: „Kada žmogus dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, o registruoja apie žemės ūkį ar dar kažką, tikrai negali suvokti, kodėl tai daroma“.
Tačiau didele dalimi Seimo darbo sėkmę lems valdančiosios daugumos pajėgumas dirbti. Šiuo metu centro dešiniųjų koalicija neturi aritmetinės daugumos – jai priklauso 70 iš 141 vietos parlamentare. Tiesa, koalicija dar yra pasižadėję remti 3 atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai. Taip pat šią savaitę valdantieji prabilo, jog palenks į savo pusę dar 2–3 parlamentarus. Tiesa, bene rimčiausias garantas, kad dabartinė Vyriausybės galės dirbti toliau – opozicijos susiskaldymas. Pasak politologo Tomo Janeliūno, kol kas nėra požymių, kad kas nors labai norėtų pakeisti dabartinę valdančiąją koaliciją: „Galbūt opozicijos silpnumas yra bene didžiausias faktorius, kuris ir leistų tikėtis, kad išliks dabartinė koalicija“.
Opozicija vakar parodė, kad joje esančioms frakcijos sudėtinga susitarti tarpusavyje. Valdančiajai koalicijai nepriklausančių Seimo frakcijų atstovai taip ir nepriėmė sprendimo, kokia forma bendradarbiaus prasidėjus politiniam sezonui ir kas dirbs opozicijos lyderiu. Ši aplinkybė, kaip neoficialiai kalbama, ir buvo viena iš nesutarimo priežasčių. Remiantis dabar galiojančia bendradarbiavimo opozicijoje sutartimi, kurią yra pasirašę Seimo Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos bei Mišriai grupei priklausantys valstiečiai liaudininkai, opozicijos lyderiu turėtų tapti „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Jei būtų pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, opozicijos koalicijos sudėtyje atsidurtų ir socialdemokratai. Tuomet opozicijos lyderiu rudens sesijoje greičiausiai taptų socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, opozicijos atstovai kalbėjo, jog toliau dėl bendradarbiavimo tarsis pirmadienį. Be to, jie žadėjo rengti interpeliacijas Vyriausybės nariams, o gal ir bandyti keisti visą ministrų kabinetą.
Prezidentės įtaka
Kalbėdamas su „15min“ A.Butkevičius neslėpė, kad kol nėra užsitikrinta bent 75 vietų dauguma Seime, bandyti perimti valdžią opozicijai neverta, nes tai neatneš daugiau stabilumo nei yra dabar. Paklaustas apie valdančiųjų kalbas, jog jie palenks į savo pusę 2–3 parlamentarus, socialdemokratų vadovas svarstė, esą galėtų susiklostyti nebent atvirkščia situacija. „Jausdami, kad artėja savivaldybių rinkimai, ne už kalnų ir Seimo rinkimai, ir neturėdami, ko parodyti, ką nuveikė žmonių labui, iš valdančiųjų gretų kai kurie politikai jau gali pereiti į kitą pusę“, – kalbėjo A.Butkevičius.
„Galbūt opozicijos silpnumas yra bene didžiausias faktorius, kuris ir leistų tikėtis, kad išliks dabartinė koalicija“, – įsitikinęs T.Janeliūnas.Vis dėlto, socialdemokrato nuomone, didelė tikimybė, kad valdančioji dauguma per rudens sesiją neiširs: „Aš manau, kad jie laikysis iki galo, nes daugelis partijų pradės ruoštis savivaldybių rinkimams. Bet gali būti toks žingsnis, kad premjerą Andrių Kubilių pakeis kuris nors kitas konservatorius. O jei biudžeto nebus priimtas ir Finansų ministerija kito jo varianto neteiks, gali būti surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai.“
Tuo tarpu T.Janeliūnas svarstė, kad savivaldos rinkimai neturėtų išklibinti koalicijos. „Rinkimai visą laiką yra rizika, visą laiką daugiau atsiranda tam tikros įtampos šaltinių, bet šiuo atveju aš nemanau, kad vardan savivaldos rinkimų kurie nors partneriai iš esmės labai norėtų keisti dabartinę status quo situaciją. Jei ji iki šiol bent iš dalies buvo patenkinti esama situacija, tai greičiausiai vien dėl savivaldos rinkimų nebandys jos keisti. Juo labiau kad buvimas valdžioje suteikia kaip tik tam tikrų progų būti viešumoje su savo atstovais, dirbančiais ministrais, rodytis žmonėms, ir taip galiausiai netgi tempti į populiarumo viršūnes vietos politikus“, – kalbėjo politologas. Jis kalbėjo, jog valdančiosios daugumo darbą gali keisti šalies vadovės D.Grybauskaitės figūra.
„Santykiai su prezidente, kaip matome, po truputėlį aštrėja, nes prezidentė yra vis labiau nepatenkinta kai kuriais dalykai, kai kuriais žmonėmis, ministrais. Taigi visko gali būti, kad, kaip ir iki šiol, jeigu koalicija norės išlaikyti tuos santykius su prezidente pakankamai neutralius, jeigu ne gerus, tai turės kažkiek atsižvelgti į prezidentes pageidavimus“, – sakė T.Janeliūnas.
Beje, D.Grybauskaitė, kuri vakar pirmą kartą diskutavo su Seimo valdyba, vakar žadėjo nuo šiol reguliariai bendrauti su parlamento vadovybe: „Matydama, koks intensyvus bus rudens sezonas, žinodama, kiek daug gali būti pasiūlymų ypač prieš vasario rinkimus, kurie gali labai apsunkinti Seimo darbą, esu pasirengusi padėti Seimo valdybai prioretizuoti tam tikrų darbų ir įstatymų priėmimo procesą, palaikydama arba nepalaikydama kai kuriuos pasiūlymus“.
