Tai reiškia, kad parlamento nepritarimas Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai gali tapti pagrindu generalinio prokuroro atleidimui.
Už šį Prokuratūros įstatymo pakeitimą balsavo 60 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 15 parlamentarų.
Pataisas pateikė grupė parlamentarų, daugiausia iš Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos.
Anot teisės akto pakeitimo iniciatorių, šiuo metu nėra aiškiai nustatytas teisinis reguliavimas, kaip turėtų elgtis Seimas, kai parlamentas įstatymų numatyta tvarka nepritaria Generalinės prokuratūros metinei ataskaitai.
Pagal Prokuratūros įstatymą generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Prezidentė netruko atsikirsti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo priimtas įstatymo pataisas pavadino antikonstitucinėmis.
„Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis“, – 15min.lt atsiųstame komentare teigia prezidentė.
Toks prezidentės vertinimas leidžia suprasti, kad Prokuratūros įstatymo pataisos bus vetuojamos.
Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis, - vertina prezidentė.
Teisininkas: paminami Konstitucijos principai
Konstitucinės teisės ekspertas, profesorius Vytautas Sinkevičius pritaria prezidentės nuomonei, kad Seimo priimto įstatymo pataisos prasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu ir jas vertėtų vetuoti.
„Yra didelių abejonių, ar ta pataisa neprieštarauja Konstitucijai. Nors ji suformuluota pakankamai aptakiai esą prokuroras gali būti atleistas, bet gali būti ir neatleistas nepritarus ataskaitai, bet sudaro prielaidas paveikti prokuratūros veiklą. O tokiu atveju, kyla klausimas, ar tai dera su konstituciniu nepriklausomumo principu“, – sako V.Sinkevičius.
Anot jo, Prokuratūros įstatymo pataisomis Seimas nori įgyti tiesioginio poveikio prokuratūrai įrankį, kuris gali būti panaudotas ne teisingumo siekiams, o siauriems partijų, asmenų interesams tenkinti.
„Ši pataisa sudaro prielaidas Seimui pamėginti paveikti prokuratūros veiklą ir ją politizuoti, nes sukuriama situacija, kai generalinis prokuroras turės apsispręsti, ar jam sąžiningai, objektyviai tirti nusikaltimus, taip pat ir tuos, kuriuos galbūt padarė Seimo nariai, įtakingi politikai, ar pagalvoti, ar verta pradėti tokius tyrimus, nes vėliau Seimas gali nepritarti prokuratūros veiklos ataskaitai“, – teigė V.Sinkevičius.
Nutarimą nukėlė ateičiaiSeimas ketvirtadienį turėjo svarstyti, ar siūlyti prezidentei atleisti iš pareigų generalinį prokurorą Darių Valį. Tačiau plenarinio posėdžio išvakarėse šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Nutarimui, kuriuo valstybės vadovui siūloma atleisti D.Valį, parlamentarai yra pritarę po pateikimo.
Spalio pradžioje komentuodama Seimo norą iškrapštyti D.Valį iš Generalinės prokuratūros, valstybės vadovė pareiškė, kad tiesioginį interesą turinčios Darbo partijos balsais paremta Seimo nuomonė nėra pagrindas atleisti generalinį prokurorą.
„Su Konstitucija prasilenkiantys Seimo sprendimai gresia teisėsaugos institucijų politizavimu“, – BNS citavo prezidentę.
Spalio viduryje D.Valys pareiškė, kad pats neatsistatydins.
