„Sprendimas, manau nuviliantis, nuviliantis didžiąją dalį Lietuvos žmonių“, – interviu LNK Žinioms sekmadienį sakė prezidentas G.Nausėda.
Jis mano, kad balsų, kurie sukliudė priimti sprendimui, matyt, yra įvairiose politinėse partijose ir frakcijose.
„Aš manau, kad pirmiausia reikia žvelgti iš moralinio taško – jeigu žmogus yra nuteistas, jeigu žmogus neteko laisvės, aš jau čia nekalbu apie technines problemas, kaip būnant nelaisvėje vykdyti Seimo nario pareigas, bet pirmiausia visuomenės požiūriu – kaip tai atrodo ir kur tada yra dugnas?“, – interviu LNK Žinioms sakė prezidentas G.Nausėda.
„Manau, kad mes nuolat testuojame tą dugną ir labai blogai, kad mes testuojame – geriau jau mes siektume aukštumų moralinių, ir žmonėms tai būtų kur kas geresnė žinia, negu matyti, kaip mūsų svarbiausia politinė institucija, deja, nesusitvarko su tokio pobūdžio klausimais“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis svarstė nežinantis, kas labiau nuvilia – ar kad sprendimas pritarti apkaltai nepriimtas, ar kad asmuo, kuris yra nuteistas, kalba apie laisvę ir kovą už teisybę iš Seimo tribūnos.
Gruodžio 21 dieną Seime neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu Kauno kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V.Gapšio mandatą.
Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.
Kadangi V.Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė, kad už mandato panaikinimą dėl dviejų epizodų balsavo po 75 Seimo narius, dėl kitų dviejų – po 74.
Iš viso slaptame balsavime dalyvavo 122 parlamentarai.
Kad mandatas būtų panaikintas, už bent vieną iš keturių nutarimų dėl mandato panaikinimo turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
Į Seime vykstantį apkaltos procesą iš Kauno kalėjimo, kur atlieka bausmę, buvo atvežtas ir V.Gapšys.
Kalbėdamas Seime V.Gapšys teigė esąs nekaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuteistas dėl savo kalbų.
Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.
Kadangi V.Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyko supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V.Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V.Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R.Kurlianskis.
Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V.Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R.Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R.Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad po galutinių teismų sprendimų Seimo narių mandatai galėtų būti naikinami automatiškai, tai yra be slapto balsavimo parlamente.
Pasak S.Skvernelio, slaptas balsavimas saugo pačius balsuojančius Seimo narius.
