D.Mikutienė teigia, kad negalima riboti paciento pasirinkimo teisės. Anot jos, valstybė šiuo metu nėra pajėgi suteikti visų reikiamų sveikatos paslaugų. Tačiau „darbietė“ sako pritarianti, kad pavasario sesijoje būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis pasisakytų dėl valstybės garantuojamos medicinos pagalbos ir išaiškintų dėl sistemos finansavimo, taip pat – dėl medicinos sistemos restruktūrizavimo.
Trečiadienį valdančiosios koalicijos atstovai „darbietė“ D.Mikutienė bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Kęstas Komskis susitikę su sveikatos apsaugos ministru V.Andriukaičiu aptarė Vyriausybės programos sveikatos dalį bei jos įgyvendinimo prioritetines priemones.
„Aptarta ir konfliktinė situacija dėl privačių gydymo įstaigų. Ministras laikosi pozicijos, jog kaip dėl aukštųjų mokyklų, valstybės finansavimas būtų tik ten, kur tokių paslaugų neteikia valstybė. Mes manome, kad principas turi būti, jog pinigai seka paskui pacientą, ir jo teisė rinktis neturi būti ribojama“, – BNS sakė D.Mikutienė.
„Viską reguliuojant būtų apribota paciento pasirinkimo teisė, juo labiau, kad pagal pacientų srautus matome, valstybinis sektorius šiuo metu negali užtikrinti savalaikių paslaugų“, – kalbėjo „darbietė“.
„Tvarkietis“ K.Komskis pasakojo, jog per susitikimą ministras ragino palaikyti kreipimąsi į KT, taip pat sutarta, kad koalicijos partneriai pateiks savo pastabas, pasiūlymus dėl programos įgyvendinimo.
„Mes pateiksime savo siūlymus ir pastabas, nemažai dalykų aptarta, beveik 70 punktų“, – BNS sakė K.Komskis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vytenis Povilas Andriukaitis |
Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis savo viešais pasisakymais dėl sveikatos sektoriaus finansavimo sukėlė privačiai dirbančių medikų pasipiktinimą. Medikai žiniasklaidai nuogąstavo, jog ministras sugriaus privatų medicinos sektorių, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas tvirtina, kad sveikatos sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į kokią valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios medicinos įstaigos.
Ministras tikisi, jog konkrečių žingsnių reformuojant sistemą bus galima imtis Konstituciniam Teismui pasisakius dėl sveikatos draudimo sistemos. Praėjusią kadenciją su grupe Seimo narių V.Andriukaitis kreipėsis į KT dėl Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, pagal kurias valstybės sveikatos draudimu nedraudžiami asmenys, už kuriuos nemoka draudėjai, įmoką moka patys, konstitucingumo.
Sveikatos apsaugos ministras BNS yra sakęs bandysiąs įtikinti koalicijos partnerius, kad dėl šių nuostatų būtų kreiptasi Seimo nutarimu, ir tuomet jis būtų nagrinėjamas be eilės. Ministras tikisi, jog aiškindamas įstatymą KT plačiau pasisakytų dėl Konstitucijos 53 straipsnio, kuriuo žmogui laiduojama medicinos pagalba, o turint Sveikatos draudimo įstatymo įvertinimą būtų aišku, ką jame reikia keisti.
„Kad būtų aišku, ką reiškia Konstitucijos straipsnis, kad valstybė laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas numato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Turi būti aišku, kas gaunama kaip nemokama pagalba, o kas – kaip draudiminė pagalba, kad būtų aišku, kas finansuojama iš biudžeto, kas – iš sveikatos draudimo įmokų, tada galėtume žinoti, į kokią dalį lėšų gali pretenduoti privatus sektorius, koks biudžetinio finansavimo santykis su privačiu sektoriumi“, – BNS yra sakęs ministras.
Diskusijos dėl medicinos sektoriaus kilo V.Andriukaičiui pateikus įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos sąlygos dėl ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo. Parlamentas joms nepritarė.
Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras sąlygas.
Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos PSDF lėšos.
V.Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, praėjusią savaitę sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
