Seimo Teisės departamento išvadoje teigiama, jog minėtas kreipimasis grindžiamas ne teisiniais, kaip reikalaujama, o filologiniais argumentais.
„Terminų skirtumu bandoma pagrįsti skirtingą sukarintų ir saugumo tarnybų apmokamų pareigūnų statusą“, – rašoma departamento išvadoje.
Savo kreipimąsi į KT parlamentarai grindžia Konstitucijos straipsniu, kurio žodinė formuluotė –„neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai“. Kadangi joje saugumo tarnybų karininkai neminimi, daroma išvada, esą todėl jie ir negalimi.
Pagal KT įstatymą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Grupė konservatorių įregistravo kreipimosi į KT projektą su prašymu aiškintis, ar rudenį priimtas įstatymas, kuriuo Valstybės saugumo departamento pareigūnams suteikti kariniai laipsniai, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Iniciatoriai argumentuoja, jog karinių laipsnių įvedimas VSD pareigūnams prieštarauja nepriklausomos Lietuvos tradicijoms ir apskritai demokratinių bei teisinių valstybių tradicijoms, nes tokiose valstybėse saugumo struktūros nėra karinės. Iniciatoriai naujoje tvarkoje įžvelgia analogijų su sovietų santvarka – karinius laipsnius turėjo sovietų specialiųjų struktūrų darbuotojai.
„Sveiko proto požiūriu absurdiškai atrodo civilis asmuo, dirbantis saugumo struktūroje ir turintis viršilos, leitenanto, kapitono, majoro, pulkininko ar generolo laipsnį. Tuo būdu Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsniu perimtas sovietinėms represinėms saugumo struktūroms būdingas sukarinimas ir karinių laipsnių nustatymas“, – rašoma kreipimosi projekte.
Iniciatoriai taip pat tvirtina, jog, keičiant VSD įstatymą bei statutą „neanalizuota jokia užsienio valstybių patirtis šioje srityje, o vienintelis motyvas tokiems laipsniams įvesti buvo tai, kad iki tol galioję VSD pareigūnų tarnybinių rangų pavadinimai tariamai buvo neaiškūs kitų institucijų atstovams ir užsienio partneriams, tariamai jie painioti su pareigybių pavadinimais“.
Pasak iniciatorių, VSD argumentai dėl painiavos bendraujant su užsienio partneriais – nepagrįsti, nes „kitoje statutinėje įstaigoje – Užsienio reikalų ministerijoje – pareigybių pavadinimai dažnai atkartoja Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytus diplomatinių rangų pavadinimus, tačiau šiai institucijai nekyla jokių sunkumų bendraujant su užsienio partneriais ir jokio poreikio įvedinėti karinius (sukarintus) laipsnius“.
Anksčiau VSD pareigūnai turėjo specialius tarnybinius rangus, bet rudenį Seimas departamento vadovybės prašymu pakeitė VSD įstatymą ir VSD Statutą, suteikdamas karinius laipsnius.
Pagal naująją tvarką Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui suteikiamas saugumo generolo laipsnis, pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo pulkininko, suteikiamas generalinio direktoriaus pavaduotojams.
VSD generaliniam direktoriui ir jo pavaduotojams laipsnius suteikia prezidentas.