Prezidentui Gitanui Nausėdai kreipusis į Viktoriją Čmilytę-Nielsen praėjusį ketvirtadienį į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl E.Šileikio skyrimo į LAT teisėjus.
Jis vis dar nepateikė informacijos apie sveikatą ir dėl leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau sveikatą specialioje tam numatytoje įstaigoje žadėjo pasitikrinti, jei bus paskirtas.
Sveikatos istorija – privačioje klinikoje
Seimo TTK pirmininkas Stasys Šedbaras komiteto posėdyje sakė, kad parlamento kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tris dalykus: dėl reikalavimo sveikatai skiriant teisėju (atkreipiant dėmesį, kad Konstitucija numato galimybę atleisti teisėją dėl sveikatos būklės), dėl korupcijos prevencijos tikslu pateikiamos informacijos (prašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas) ir dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, numatančio, kad tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė aiškino, kad STT pažyma dėl E.Šileikio yra gauta.
„Dėl sveikatos patikrinimo, taip, teisėjas tikrinasi sveikatą, yra eiliniai teisėjo sveikatos patikrinimai. Taigi, tapęs teisėju, jis pasitikrins tą sveikatą ir galės toliau eiti savo pareigas, nes šiuo metu Teismų įstatyme yra numatyta, kad teisėjai tikrinasi sveikatą eilinio patikrinimo metu.
Dėl kitų pažymų – leidimo dirbti su slapta informacija, tai čia turbūt šitas klausimas kaip ir buvo labai plačiai diskutuojamas, yra konstitucinė doktrina, kuri aiškiai kaip ir paaiškina, ką reiškia teisėjo teisė dirbti su slapta informacija. Išskirtinių pažymų Teismų įstatymas šiuo metu nereikalauja, be to, konstitucinė doktrina patvirtina tą nereikalavimą“, – kalbėjo G.Nausėdos patarėja.
E.Šileikis klausimus dėl sveikatos pažymos ar leidimo dirbti su įslaptinta informacija vadino negatyviais arba emociškai įtemptais aspektais.
Kalbėdamas apie sveikatą, jis sakė, kad yra ne kartą gydęsis dviejose privačiose klinikose. Jo ligos istorija esą yra irgi privačioje klinikoje.
„Specialios pažymos negaliu gauti, nes nėra tokios formos, ko gero, privačiai įstaigai. Aš tik sakau, kad mano ligos istorija, kaip vadinama, yra šiuo metu tame „Šiaurės take“ („Northway“). Jeigu būtų nustatyta tokia forma, aš tada kreipčiausi į tą įstaigą, o ji pateiktų tą formą“, – aiškino jis.
Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, E.Šiliekis teigė, kad turi spręsti jį į LAT teisėjus siūlančios ir skiriančios institucijos, specialiosios tarnybos.
„Aš tiktai galiu pasakyti: teisinėje valstybėje turi būti teisinis aiškumas ir mano, kaip kandidato, pasitikėjimas teise. Žiūrėdamas į specialią normą, kuria remiantis aš esu teikiamas – yra Teismų įstatymo, jei neklystu, 60 straipsnis. Ji vienareikšmiška ir aiški: be egzamino, be atrankos. Aš neįsivaizduoju, kuo remdamasis Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įžvelgė tai, ko toje normoje nėra.
Aš nežinau, kokius teisės aiškinimo metodus jis taiko, tai, matyt, plečiamas aiškinimas, nes to, ką skelbia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, toje normoje nėra. Tai kaip galima pasitikėti procedūra, jos aiškumu, skaidrumu, jeigu teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas net nežino, ko iš jo reikalauja teisė, jeigu prezidentūra, joje dirbantys teisininkai sako, kad to nereikalauja. Tačiau kai kurie Seimo nariai sako, kad reikalauja, Seimo kanceliarija sako, irgi galbūt reikalauja“, – komentavo kandidatas į LAT teisėjus.
E.Šileikio nuomone, toks neaiškumas turi būti traktuojamas jo, kaip kandidato, naudai.
Jis minėjo, kad su juo 2017 metais kadenciją Konstituciniame Teisme baigė dar du teisėjai.
Jis klausė, kodėl Seimas tais metais skirdamas LAT teisėjais du buvusius Konstitucinio Teisėjus – Algirdą Kaminską ir Praną Kuconį – elgėsi kitaip, nei jo atžvilgiu: galbūt neprašė pateikti leidimų dirbti su slapta medžiaga.
Jeigu jiems tokių dokumentų reikėjo, kandidatas į LAT teisėjus prašė tai pasakyti.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė vėliau jam atsakė, kad minėti teisėjai prieš skiriami į pareigas LAT turėjo reikiamas pažymas.
Teisėjų taryba vienbalsiai prezidentui patarė teikti E.Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus.
Nuomonės išsiskyrė
Parlamentarą užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį Seimo TTK pavaduojantis konservatorius Andrius Navickas aiškino, kad iki šiol buvo pasitikima Seimo kanceliarijos Teisės departamentu.
„Aš vis galvojau, taip įsivaizdavau, kad net jeigu kažkokie teisiniai reguliavimai mums nepatinka, mes turime juos vis tiek priimti ir tada pakeisti, jeigu jie yra nelogiški, bet vis tiek vykdyti. (...)
Klausydamasis Seimo tribūnose ir dabar, aš suprantu, kad jeigu kandidatui nepatinka kažkokios teisės normos arba teisės taisyklės, jis gali jų paprasčiausiai nevykdyti, nes jos jam nepatinka. Aš nelabai supratau, ar gerbiamas E.Šileikis bus teisėju: irgi galvodamas, kad kažkas jam patinka, nelogiška, kažkokie filosofiniai ginčai prasideda“, – kalbėjo A.Navickas.
Seimo narė Agnė Širinskienė siūlė nepolitizuoti šio klausimo ir leisti dėl visko apsispręsti parlamentui.
Jos nuomone, išsakyti argumentai – tikrai rimti. Ji neatsiminė, kad praeityje būtų kelti klausimai, ar turėjo žmogus, ar neturėjo kažkokias pažymas.
Tad, parlamentarės teigimu, natūraliai kyla klausimas, ar teisėjų skyrimo procesą iki tiek supolitizuojame, kad vieniems taikome vienus neva formalius reikalavimus, kitiems – dėl kažkokių priežasčių tų reikalavimų pradedame netaikyti.
„Man tikrai yra labai nejauku, į kokią padėtį patenka ir Teisės departamentas, kada vienu atveju kaip ir pastabų nėra, kitu atveju pastabų vis dėlto atsiranda. Tai aš siūlyčiau tiesiog palikti pačiam Seimui apsispręsti. Taip pat bent jau TTK nedaryti iš teisėjų skyrimo tokio politizuoto proceso, kokio mes niekuomet anksčiau nedarydavome“, – dėstė A.Širinskienė.
Parlamentaras Julius Sabatauskas irgi mano, kad situacija nenormali. Esą anksčiau niekas iš pretendentų į teisėjus neatsinešdavo jokių pažymų.
Klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės
E.Šileikio kandidatūros į LAT teisėjus pateikimas Seime buvo planuotas balandžio viduryje.
Tačiau šis klausimas plenarinio posėdžio dieną buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.
Pasak valdančiųjų, E.Šileikio kandidatūros pateikimas buvo atidėtas, nes jis neturėjo sveikatos pažymos ir leidimo dirbti su slapta informacija.
Prezidentūra tikino, jog šie dokumentai kandidatui nebūtini.
Pagal Lietuvos teismų įstatymą, pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.
Taip pat teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
Numatyta, kad sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.
„Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą“, – nurodoma Lietuvos teismų įstatyme.
Neseniai paaiškėjo, jog prezidento pasirinktas kandidatas į LAT teisėjus rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Apie tai pranešė LRT.
LRT žiniomis, E.Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.
-
Kandidatas į LAT teisėjus E.Šileikis rašė pastabas „MG grupės“ ginče su V.Baku
-
Prezidentūra: E.Šileikiui nereikia pažymų dėl sveikatos ir darbo su slapta informacija
-
Po G.Nausėdos kreipimosi Seimas privalės svarstyti E.Šileikio skyrimą LAT teisėju
-
Seimui pristatyta E.Šileikio kandidatūra, nors politikų lauktų reikiamų pažymų jis nepateikė
