„Komitetas pritarė sprendimui, kad reikia pritarti nutarimui dėl teisėjo atleidimo“, – po uždaro TTK posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Sprendimą dėl pritarimo atleisti Apeliacinio teismo teisėją dar turi priimti Seimas.
Komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs V.Bavėjanas ir jo gynėjas Saulius Juzukonis piktinosi, kad nebuvo išklausyti tiek, kiek pageidavo.
Anot S.Juzukonio, jiems nesuteikta pakankamai laiko pasisakyti, vis skambėjo raginimai kalbėti trumpiau, apie esmę.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, jog jie su teisėju buvo išprašyti iš TTK posėdžio, kad komiteto nariai galėtų priimti sprendimą, tuo metu kita suinteresuota pusė – teisėjo atleidimą pristačiusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė liko.
„Ar tai yra skaidru? Ar iš tikrųjų skaidriai priimtas sprendimas? Manau, kad ne“, – žurnalistams sakė advokatas.
„Dabar visų lūpose kova su korupcija. Matant, kaip tai daroma, toks vaizdas jau ryškėja, ar tie, kurie kovoja, patys netampa korupcijos dalimi? Kovojant irgi reikia laikytis tam tikro skaidrumo ir tam tikrų taisyklių, kad ta kova nekeltų abejonių. Štai mums net kilo klausimas, kam mums čia šiandien reikėjo ateiti“, – kalbėjo teisininkas.
Jis taip pat sakė, kad Aukščiausiojo ir Apeliacinių teismų teisėjai, jiems pateikus įtarimus, turi būti iš pareigų atleidžiami per apkaltos procesą, o ne paprastai priimant Seimo nutarimą ir prezidento dekretą.
„Esmė, kad pasirinko lengvesnį kelią atleisti žmogų iš pareigų“, – teigė S.Juzukonis.
Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Kitas Konstitucijos straipsnis sako, kad šiuos teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
V.Bavėjanui pateikti įtarimai vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.
Rugsėjo pradžioje Seimui pateikdama dekretą dėl šio teisėjo atleidimo prezidento patarėja J.Šovienė teigė, kad ši procedūra jam taikoma dėl teisėjui nederamo neformalaus bendravimo.
Anot jos, V.Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Vėliau tų pačių metų spalio mėnesį per neformalų susitikimą V.Bavėjanas „aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.
Baudžiamojoje byloje iš viso įtariami aštuoni teisėjai. Prezidentas Gitanas Nausėda siekė juos visus atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, tačiau Teisėjų taryba nepritarė trijų teisėjų atleidimui.
Prezidentas jau yra atleidęs Apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, Kauno administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską.
Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.
Teisėjai įtariami, kad ėmė kyšius už palankius sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Kyšių sumos galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.