„Kauno miesto savivaldybėje jos vadovų veiksmais ir (arba) neveikimu yra sudarytos palankios sąlygos korupcijai“, – teigiama laikinosios tyrimo grupės išvadose.
Jas komisija tvirtins trečiadienį.
„Kaune sukurta tokia schema, kurią, jei teisėsauga ateitų išsiaiškinti, ten galėtų nusilaužti ragus. Viskas yra specialiai suvelta. Yra tokie rytiniai pasitarimai pas merą. Arbatėlės gėrimas. Į tuos pasitarimus ateina ir mero sūnus, ir mero draugė, kuri niekur savivaldybėje nedirba. Gali ateiti iš mero bendrovės „Vičiūnų“ žmogus ir kažką pakomentuoti. Komisijoje liudiję žmonės papasakojo daug įdomybių dalykų.
Institucija, kuri atsakomybės už nieką neneša, tačiau ten priimtų sprendimų niekas kvestionuoti negali. Jei ten kažkas nusprendžiama, sprendimai vykdomi be jokių išlygų. Ir tik meras asmeniškai gali nueiti ir pasakyti, kad „šito nebedarome“. Yra tokių atvejų buvę. Kai buvo aptartas projektas, bet meras ateina į skyrių ir pasako: „Šito nebedarome“. Ir išeina. Viskas yra stabdoma“, – situaciją tyrimo išvadų paviešinimo spaudos konferencijos vaizdžiai perteikė Seimo narys Bronislovas Matelis.
Anot jo, Kaune „yra sąmoningai sukurta tokia pelkė, pilka zona, kai išsiaiškinti, kas ir ką pasiūlo, kaip milijonai skirstomi, yra neįmanoma“.
„Liūdna, kad taip yra su antru Lietuvos miestu“, – patikino B.Matelis.
Laikinoji tyrimo grupė dešimt mėnesių (surengta 10 posėdžių) analizavo Kauno miesto savivaldybės vykdytus infrastruktūros plėtros viešuosius pirkimus 2015-2022 metais bei vertino juos reglamentuojančias tvarkas, komisijų veiklą, kontrolę, siekė nustatyti mechanizmus, naudojamus galbūt vykdant korupcines veikas.
Tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Susidūrė su akibrokštais
„Posėdžių metu sulaukėme gausybės įvairios medžiagos iš STT, VPT, prokuratūros, savivaldybės administracijos, tarybos, kontrolės ir audito tarnybos, vidaus audito institucijų. Mums paprašius, STT atliko net du korupcijos rizikos vertinimus, susijusius su šiuo tyrimu. Tai yra kertinė medžiaga, atliekant mūsų tyrimą“, – posėdžio metu pristatė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Anot jo, būta ir anoniminių liudijimų iš verslo atstovų, Kauno savivaldybės tarybos narių, administracijos darbuotojų.
Prakalbo išvadas pristatęs A.Vyšniauskas ir apie porą akibrokštų, su kuriais susidūrė tyrimo metu. Vienas jų – dingo 3 valandų trukmės įrašas, darytas, kai tyrimo komisijos nariai lankėsi Kauno miesto savivaldybėje. Įrašyta tik 30-ties minučių Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kalba.
Dar vienas akibrokštas – pats Kauno meras V.Matijošaitis atsisakė dalyvauti Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupės posėdžiuose.
Kontrolė – kelių žmonių rankose
Tyrimo išvadose konstatuojama, jog Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus.
Pasak tyrimo grupės, egzistuoja realios galimybės ir situacijos, kai vienas asmuo, savivaldybės administracijos darbuotojas, gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu, t.y. priimti ar daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui, priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.
„Tokia praktika, kai vieno ar nedidelės grupės savivaldybės administracijos darbuotojų rankose sukoncentruojamos svarbių infrastruktūros darbų „nuo iki“ įgyvendinimas, kelia didelį nerimą ir sukuria reikšmingas korupcijos rizikas“, – rašoma išvadose.
Pasak komisijos narių, daugeliu atveju nėra aišku, kaip Kauno miesto savivaldybė, vykdydama didelius infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus, nustato galutinę darbų kainą, nes nėra atliekami rinkos tyrimai, o jei jie atliekami, jais nebūtinai remiamasi.
Po rangos sutarties pasirašymo įgyvendinami papildomi susitarimai yra subjektyvūs.
Tyrimo grupės teigimu, daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu „reikšmingai pabrangsta“, o jų įgyvendinimo eigoje sudaroma vidutiniškai nuo trijų iki penkių susitarimų dėl keičiamų darbų arba dėl jų apimties pakeitimo.
„Papildomi susitarimai ir sprendimų priėmimas dėl jų nėra aiškiai reglamentuotas savivaldybės vidaus dokumentais, todėl nėra aišku, kaip galutiniai sprendimai dėl tokių papildomų darbų priimami. Tai kelia klausimus dėl tokių susitarimų subjektyvumo, šališkumo ir galimo pirminio pirkimo reikšmingo iškraipymo, o tai gali lemti nevienodas konkurencines sąlygas viešųjų pirkimų konkurso dalyviams“, – rašoma išvadose.
Tam tikri viešieji pirkimai Kauno savivaldybėje, anot A.Vyšniausko, vykdomi neturint net techninio projekto.
„Nustebino faktas, kad daugiau nei pusė savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų nėra įtraukiami į metinį viešųjų pirkimų planą. Dažnai pirkimai vykdomi labai staiga, trumpą laiką, o konkurencija juose stebėtinai maža. Tą pastebėjo ir STT. O tai reiškia, kad konkurencijos gali nebūti. Arba pirminė projekto vertė gali būti stipriai iškreipiama, ypač kai turime įvairius papildomus susitarimus“, – patikino Seimo narys.
Sprendimai priimami mero kabinete
Remiantis liudytojų informacija išvadose teigiama, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra „priimami vieno asmens – mero kabinete“, nors meras negali turėti tiesioginės įtakos sprendimams dėl infrastruktūros plėtros ar juo labiau viešųjų pirkimų.
„Egzistuojantis neformalių ryšių ir neprotokoluojamų posėdžių mero kabinete žanras, kuriame dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, sukelia daugybę korupcijos rizikos veiksnių“, – rašoma išvadose.
Be to jose teigiama, kad taip pažeidžiamas subordinacijos principas, galimai apeinami įstatymai ir nėra aiškiai fiksuojama, kodėl ir dėl kokių priežasčių yra priimami sprendimai vykdyti vienokius ar kitokius infrastruktūros objektų rekonstrukcijos ar statybos darbus.
„Toks subjektyvus požiūris kelia riziką dėl sprendimų, kurie būtų palankūs konkrečioms verslo grupėms ar asmenims, priėmimo“, – teigia komisija.
Anot Seimo nario Vytauto Mitalo, iš pateikiamos išvados aiškėja akivaizdžios prielaidos tam, kad valdančiosios šeimos Kaune interesai yra iškelti aukščiau kauniečių, Kauno interesų. Savivaldybės administracija kai kuriuose sprendimuose net nedalyvauja, o vietoj jų į sprendimų priėmimą įtraukiami mero artimieji.
„Ir ta komisija, kurios sudėtis – meras, mero sūnus, klasiokas ir dar keletas draugelių. Visa ta kompanija priima sprendimus dėl milijoninių projektų. Sprendimų motyvų iš esmės neaiškina. Tai atskleidžia dumbliną sprendimų priėmimą“, – pasisakė V.Mitalas.
Kauno savivaldybei, anot jo, ne kartą buvo siūloma įgyvendinti konkrečiais priemones, pvz., pradėti įgyvendinti korupcijos prevencijos programą, aiškiai reglamentuoti viešųjų pirkimų vykdymo ir įgyvendinimo tvarką, tačiau merui V.Matijošaičiui šios rekomendacijos, matyt, atrodė nesvarbios.
„Matyt, patogiau sprendimus priimti savo kabinete“, – išvadą padarė V.Mitalas.
Komisija taip pat konstatavo, jog savivaldybėje nėra užtikrinama pakankama vidaus kontrolė ir korupcijos prevencijos veikla, jos Antikorupcijos komisija nėra veiksni ir neatlieka jai įstatymu pavestų funkcijų bei nesinaudoja suteiktomis galiomis.
Komisijos tyrimo grupė teigia, jog galimi interesų konfliktai savivaldybės viešųjų pirkimų srityje nėra tinkamai kontroliuojami ir valdomi, o jos viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, be to, pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų vertinamas tik retkarčiais.
Pasak jos išvadų, savivaldybės institucijos niekaip nevertina ir neanalizuoja galimų susitarimų tarp pirkimų dalyvių, nors „neretai pasitaiko situacijų, kai, kai kurie viešųjų pirkimų dalyviai pateikia arba išskirtinai mažą kainą (kuri vėliau laimėjus auga papildomų susitarimų būdu), arba nepagrįstai didelę, o tai reiškia automatinį dalyvio atmetimą, bet kartu leidžia pirkimų vykdytojui formaliai fiksuoti, kad konkurse buvo daugiau nei vienas dalyvis“.
Abejonių sukėlė Urbanistinė komisija
Komisijos laikinoji tyrimo grupė taip pat teigia, kad jai antikorupciniu požiūriu abejonių sukėlė savivaldybės Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos formavimo tvarka, sudėtis, funkcijos ir veikla.
„Šios komisijos sudarymo ir sudėties formavimo principai, esami komisijos narių giminystės, darbiniai ar pavaldumo ryšiai, turimi interesai dėl valdomo verslo neužtikrina komisijos priimamų sprendimų skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų“, – teigiama išvadose.
Jose taip pat nurodoma, kad ši komisija pagal formaliai numatytas funkcijas turėtų priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus savivaldybės administracijos darbuotojams, tačiau dėl jos sudėties – komisijai vadovauja meras, sudėtyje yra jo sūnus, artimi savivaldybės tarybos nariai ir tiesioginiu pavaldumu susiję asmenys, komisija yra aiškiai valdoma vieno asmens – mero.
„Nėra nustatyta atvejų, kad savivaldybės administracijos darbuotojai ar vadovai būtų suabejoję komisijos priimtais sprendimais, diskutavę dėl jų, teikę alternatyvius pasiūlymus ar komisijos rekomendacinių sprendimų nevykdytų“, – rašoma išvadose.
Pasak tyrimo grupės, šioje komisijoje priimant sprendimus nėra fiksuojami jokie argumentai, nenurodoma, ar vyko diskusija dėl svarstomo klausimo, ar administracijos darbuotojai turėjo kokių pastabų, nėra paaiškinama, kodėl sprendimas buvo priimtas, informacija apie klausimo svarstymo eigą nėra viešinama. Taip pat šioje komisijoje nėra valdomi interesų konfliktai, neskalbiami posėdžių protokolai, neaiškūs nusišalinimo klausimai.
„Pastebėjome, kad komisijoje, kurioje priimami ir merui, jo aplinkai svarbūs sprendimai, nusišalinimai pradėjo vykti tik tuomet, kai mūsų komisija pradėjo domėtis – šią vasarą“, – patikino A.Vyšniauskas.
Siūlo transliuoti posėdžius, registruoti lankytojus
Komisija rekomenduoja savivaldybei įgyvendinti STT korupcijos rizikos vertinimuose pateiktus pasiūlymus, parengti korupcijos prevencijos programą, koreguoti vidaus tvarką, numatant prievolę viešai transliuoti ir stenografuoti visų darbo grupių posėdžius ir formalius bei neformalius pasitarimus.
Taip pat siūloma keisti patekimo į savivaldybės pastatą taisykles, nustatant pareigą aiškiai fiksuoti, kokie asmenys, kokiu tikslu ir pas kokį savivaldybės darbuotoją lankėsi, tam, kad būtų mažinama rizika nedeklaruotam lobizmui ir korupcijos įtakoms.
„Komisijos laikinosios tyrimo grupės atliekamo tyrimo metu paaiškėjo, jog merui ir jo aplinkai artimi asmenys, verslo ryšiais su meru susiję asmenys Kauno miesto savivaldybėje lankosi neregistruojant jų apsilankymų bei nefiksuojant, pas ką ir kokiu klausimu šie asmenys lankėsi“, – teigia tyrimo grupė.
Taip pat siūloma „aiškiai ir nedviprasmiškai“ reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūros vykdymo ir įgyvendinimo tvarką, tiksliai reglamentuojant, kaip inicijuojamas viešasis pirkimas.
Siūloma keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką, aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus bei realiai tai kontroliuoti.
Taip pat siūloma kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir STT, kad šios pateiktų siūlymus dėl priemonių, galinčių sustiprinti savivaldybių vidaus kontrolės mechanizmus.
Rengiamasi prašyti Vidaus reikalų ministerijos, STT, Valstybės kontrolės, Vyriausybės kanceliarijos pateikti nuomonę bei pasiūlymus dėl savivaldybės kontrolės organų nepriklausomumo nuo savivaldybės vadovų užtikrinimo.
Taip pat siūloma Antikorupcijos komisijai tęsti padėties Kauno miesto savivaldybėje parlamentinę kontrolę ir, gavus pirmiau nurodytų institucijų atsiliepimus ir pasiūlymus, prie kontrolės veiksmų grįžti Seimo pavasario sesijoje.
Žvilgsnis krypsta ir į Vilnių
Seimo narys Julius Sabatauskas viliasi, kad dabar Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupė galės imtis ir didžiausio Lietuvos miesto – Vilniaus.
„Čia situacija irgi gali pasirodyti labai įdomi. Dėl įvairių projektavimo darbų, pvz., Tolminkiemio gimnazijos atvejo. Tas didžiulis STT pateiktas korupcijos rizikos tyrimas mieste parodė, kad vietoj garažiuko gali atsirasti kelių tūkstančių kvadratinių metrų kotedžų kompleksas, vietoj lūšnos – daugiaaukštis namas. Tam yra sisteminės klaidos. Klausimas ne tik Vilniaus savivaldybei bei ir Aplinkos ministerijai. O dar „Pušyno kelias“, kurio tyrimo laukiu“, – teigė J.Sabatauskas.
Kauno savivaldyb4s reakcija: negerai vertiname
Papildyta 16.48 val. Tyrimo išvadas pakomentavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovė. Anot Daivos Čeponienės, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos, išvados savivaldybei raštiškai dar nėra pateiktos, su jomis susipažinta tik vykusios spaudos konferencijos metu.
Jeigu STT tai formuluoja kaip galimas prielaidas, galimus įtarimus, tai Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose tai konstatuojama kaip faktai, o taip nėra
„Negerai vertiname. Kai gavome STT išvadas, turėjome progą parašyti jiems atgal savo pastabas ir jose rašėme, kad nesutinkame, nes jos buvo gana tendencingai suformuluotos, ne visos išvados remiasi tikrais faktiniais duomenimis. Netgi nurodėme, kad galbūt Seimo Antikorupcijos komisija remsis tomis išvadomis, todėl prašėme jas patikslinti, kad nebūtų koks tai priešrinkiminis šou.
Deja, STT nelabai atsižvelgė. Kažką pakoregavo, kiek ten buvo tikrai grubių klaidų, bet kitos liko. Seimo Antikorupcijos komisija remiasi STT išvadomis, tačiau jeigu STT tai formuluoja kaip galimas prielaidas, galimus įtarimus, tai Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose tai konstatuojama kaip faktai, o taip nėra“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.
Paklausta, ar išties taip yra, kad dažnai viešųjų pirkimų konkursus Kaune laimi trys tos pačios bendrovės, procesas yra nepakankamai skaidrus, D.Čeponienė pabrėžė, kad tai yra visiškai neteisinga informacija. Iš tikrųjų, anot jos, infrastruktūros projektus laimi apie 60 skirtingų tiekėjų, rangovų.
„Jei pirkimo vertė yra 25 mln. eurų, kaip „Mokslo salos“, ar virš 30 mln. eurų, kaip Kauno stadiono vertė, natūralu, kad tokius konkursus gali laimėti tik toks rangovas, kuris turi atitinkamus pajėgumus. Jei tik „Autokausta“ ar „Kauno tiltai“ yra pajėgūs ir pateikia geriausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ar mes galime nepriimti tokių pasiūlymų, atmesti juos? Mes turime juos skelbti laimėtojais. Ar kas nors atsižvelgia į tai, ar tie rangovai įvykdo sutartis? Išvadoje tai nenagrinėjama“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Nėra taip, kad nupirkom už 30 mln. eurų, o tapo daug daugiau.
Atsakydama į klausimą, kodėl ne vienas infrastruktūros projektas, jau jį įgyvendinant, ženkliai pabrangsta, D.Čeponienė patikino, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė keisti sutartis. Tad jei pasinaudojama ta galimybe, savivaldybė nepažeidžia jokių teisės aktų – tiesiog vykdoma sutartis.
„Rangos sutartys vykdomos pagal techninius projektus. Tai dokumentai, kurie ruošiami iš anksto. Dėl to juose pasitaiko klaidų. Pavyzdžiui, atsikasė pamatą ir pamatė, kad faktinė situacija kitokia. Reikia keisti projektą, o mūsų sutartyje to nebuvo, nežinojome, kad taip atsitiks. Jokios vertės ženkliai neiškyla. Papildomas susitarimas dažniausiai telpa į sutarties vertę. Kažkokių darbų juk atsisakoma. Nėra taip, kad nupirkom už 30 mln. eurų, o tapo daug daugiau. Jei taip ir būtų, teoriškai tai įmanoma ir įstatymai tai leidžia. Jei yra pagrįsta“, – teigė D.Čeponienė.
Paklausta, ar bus kaip nors reaguojama į Seimo Antikorupcijos komisijos paskelbtas išvadas, savivaldybės atstovė atsakyti negalėjo, juk tų išvadų nėra gavusi.
„Dėl STT išvadų yra sudaroma šiuo metu darbo grupė, kuri STT išvadas analizuos ir priims kažkokius sprendimus. Jei tikrai yra ten kokių tikrų dalykų, kuriuos galime patobulinti, mes visuomet į tai atsižvelgiame. Tikrai kažką tikslinsime, ką galima patikslinti“, – teigė D.Čeponienė.
