„Toks valdymo modelis, koks taikomas LRT, koncentruoja galias į vieną subjektą ir neatspindi Europos valstybių praktikos“, – sakoma išvadose, kurias trečiadienį patvirtino tyrimo komisija.
Už išvadas balsavo šeši komisijos nariai: „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Virgilijus Poderys, Kęstutis Mažeika, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Petras Čimbaras susilaikė, tyrimą kritikavę opozicinių frakcijų atstovai išvis nedalyvavo komisijos darbe.
Siūloma steigti valdybą
Išvadose teigiama, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia per daug funkcijų, kurias kitose Europos šalyse įprastai perima valdyba.
Išvadomis siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos ir steigti naują organą – valdybą, kurią sudarytų nuo penkių iki septynių narių.
„Mes siūlome įsteigti valdybą, kad būtų valdžios išdalinimas, kad nebūtų vienvaldystės. Siūloma atsisakyti Administracinės komisijos, kuri dubliuoja kai kurias funkcijas ir iki šiol praktiškai neatliko savo veiklos. Jei taip techniškai žiūrint, valdyba būtų atsakinga už ūkinę dalį, o taryba – už šviečiamąją kultūrinę dalį“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas A.Nekrošius.
Komisijos vadovas teigė, kad „iš esmės tai yra galios išskaidymas, kad nebūtų koncentruojama visa galia vienose rankose“.
Mes tą galią norėtumėm padalinti visiems kolektyviai.
„Dabar iš esmės vieno generalinio direktoriaus rankose, ir mes tą galią norėtumėm padalinti visiems kolektyviai, kaip yra Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė A.Nekrošius.
Pagal siūlymus, LRT valdybą turėtų formuoti LRT taryba, ji spręstų dėl narių skaičiaus, kokių pareigybių atstovai turėtų būti deleguojami.
Dėl šių išvadų dar balsuos visas Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.
Susieja su kadencija
Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.
Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Valdantieji sako taip depolitizuojantys tarybos veiklą, tuo tarpu LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad yra būtent atvirkščiai – taip politikai įgytų tiesioginę įtaką nacionaliniam transliuotojui.
„Siūloma depolitizuoti, kad nebūtų skiriama vienu ypu didelis skaičius tarybos narių, būtų išskaidyta pamečiui, kad nebūtų vienu ypu įtakojama. Mes norėtume, kad būtų išskaidytas skyrimas ir ta įtaka sumažėtų“, – aiškino A.Nekrošius.
Prezidentė: LRT turi būti atsparus politiniam spaudimui
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad LRT turi būti atsparus politiniam spaudimui, interesų grupių įtakai ir kol kas nevertina Seimo laikinosios komisijos, tyrusios LRT finansinę ir ūkinę veiklą, išvadų.
„Prezidentė vertina tik konkrečius Seimo teisinius pasiūlymus. Seimo tyrimo komisija kol kas pateikė tik politinę nuomonę“,– teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos BNS atsiųstame komentare.
Bet koks su visuomeniniu transliuotoju susijęs teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną.
„Tačiau bet koks su visuomeniniu transliuotoju susijęs teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną, pagal kurią turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“, – tvirtina valstybės vadovė.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė: kviečiu reikalauti LRT nepriklausomumo
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, komentuodama Seimo laikinosios komisijos siūlymą steigti visuomeninio transliuotojo valdybą, tikina, kad šio organo rolė nėra apibrėžta, neaišku, kokias funkcijas valdyba turėtų atlikti.
„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas iš visuomenės ir Seimo narių nacionalinio transliuotojo atžvilgiu yra natūralus ir suprantamas, bet tai neturi tapti priežastimi politizuoti visuomeninį transliuotoją. Dėl valdysenos pakeitimų yra klausimų. Aiškiai neapibrėžta Valdybos ir Tarybos rolė, kuo skirsis ir kokias funkcijas atliks, kaip bus sudaroma Valdyba, ar tas sudarymas bus apsaugotas nuo politizavimo. Jei bus užtikrintas teisingas mechanizmas, sudėti saugikliai, kad ten nepapultų politikų deleguoti atstovai, tada taip. Jei ne, tada bus didinimas priklausomumas nuo politikų LRT atžvilgiu“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo LRT generalinė direktorė.
Anot jos, parlamentarų siūlymas keisti nacionalinio transliuotojo tarybos narių skyrimo tvarką, ją siejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais, gali pakenkti LRT nepriklausomumui.
Komisijos siūlomas naujas Tarybos narių skyrimo principas didins jos priklausomumą nuo politikų.
„Komisijos siūlomas naujas Tarybos narių skyrimo principas didins jos priklausomumą nuo politikų. Šiuo metu Taryba sudaroma taip, kad Tarybos narių, Seimo ir prezidento kadencijos nesutampa. Tačiau po pakeitimų kadencijos pradės sutapti ir tai reiškia, kad Seime esantys politikai ir prezidentas turės savo narius Taryboje“, – pažymi M.Garbačiauskaitė-Budrienė ir kviečia žurnalistų bendruomenę bei visuomenę reikalauti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo.
„Man kelia nerimą šitos išvados“, – žurnalistams komentuodama išvadas sakė LRT vadovė, teigdama, kad atsiradę pasiūlymai didelį kiekį turinio adaptuoti neįgaliesiems, apriboti galimybę gauti pajamas iš internetinio portalo reklamos ir kiti „riboja galimybes vykdyti kokybiškai savo misiją, transliuoti tai, kas yra patrauklu ir įdomu žiūrovams“.
Ji taip pat teigė, kad dalį komisijos rekomendacijų dėl viešųjų pirkimų, skaidrumo, informacijos viešinimo LRT pradėjo įgyvendinti nelaukdama komisijos išvadų. Išvadose siūloma, kad jos pateikti siūlymai būtų įgyvendinti iki kovo.
Pirkimai – su pažeidimais
Praėjusią savaitę komisija jau patvirtino išvadų dalį, susijusią su LRT vykdytais viešaisiais pirkimais, turto valdymu.
Išvadomis konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Teigiama, kad daugiau nei pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.
Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
Taip pat komisija nusprendė dėl Administracinės komisijos neveikimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų.
Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad VPT yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.
Išvadomis LRT tyrimo komisijos pirmininkui A.Nekrošiui pavedama komisijos vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašant įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas 2013–2017 metų laikotarpiu galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui.
Opozicija vadina spaudimu
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t.t.
Ji darbą turėjo baigti iki spalio 8 dienos.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė.