A.Skaisgirytė pasikalbėti bus kviečiama dėl savo pasisakymų žiniasklaidoje, teigė Ž.Pavilionis.
„Posakiai, kad mes prezidentūroje tarėmės su tuo, kam yra būtina, šituos ponios A.Skaisgirytės teiginius mums reikės išsiaiškinti Užsienio reikalų komitete.
Kas yra tie, jūsų nuomone, su kuriais šioje valstybėje būtina tartis? Kaip mes žiūrime į Konstitucijoje įtvirtintą užsienio politikos derinimą su Vyriausybe? Koks vaidmuo tuo metu yra parlamento ir visų mandatų užsienio politikoje?“ – klausė politikas.
Kada pokalbis įvyks, kol kas neaišku.
„Tarsimės su komiteto nariais. Vakar mes apie tai su komiteto nariais šnekėjome, mes sutarėme, kad reikia kviestis. Kada, kur, su kokiais klausimais, turime susitarti su visais komiteto nariais“, – sakė Ž.Pavilionis.
Vakar mes apie tai su komiteto nariais šnekėjome, mes sutarėme, kad reikia kviestis.
„Mes visi suinteresuoti veikti vieningai, tai tada vieningai ir išsiaiškinsime tuos klausimus“, – pridūrė jis.
Kritikuoja A.Merkel elgesį
Seimo konservatorius kritikavo tai, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel migracijos klausimus nutarė aptarti su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
„Baigdama kadenciją, ji daro kažką, kas visiškai nėra priimtina Briusely ir Europos Sąjungoj“, – teigė jis.
„Lygiai tą patį aš pasakyčiau apie mūsų prezidentą, – pridūrė Ž.Pavilionis. – Mes irgi turime tam tikras taisykles, kaip užsienio politikoj mums visiems su labai skirtingais temperamentais veikti kartu.“
Politikas pažymėjo, jog parlamente veikia du konstituciniai komitetai – URK ir Europos reikalų komitetas.
„Mes ten nustatome gaires, pagal jas paprastai ir veikiame, ir paprastai užsienio politikoje veikiame labai vieningai“, – kalbėjo jis.
Informaciją gauna iš užsienio partnerių
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau ketvirtadienį teigė, jog informaciją apie A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbius gauna ne iš prezidentūros, o iš partnerių užsienyje.
Tai, pasak jo, apmaudu.
„Tai yra apmaudu, tai apsunkina darbą, informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku, tai ačiū Dievui, kad turime gerų draugų už Lietuvos ribų“, – kalbėjo ministras.
„Žinau, kaip tai atrodo, deja, tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, kad tai išsispręs ir tai netruks ilgai, nes tai labai negera praktika“, – pridūrė jis.
Visgi jis patikino, jog Lietuvos užsienio politika yra vieninga, nuo esminių principų neatsitraukiama, ir reiškė viltį, kad Europos Sąjunga vieningai išspręs migracijos krizę.
Trečiadienį Vokietijos kanclerė A.Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A.Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A.Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų, rašo BNS.
Teigia, kad dalijasi informacija tiek, kiek reikia
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką.
Tuo metu G.Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A.Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.
Prezidento patarėja patvirtino, kad prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A.Merkel skambutį A.Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo A.Skaisgirytė.
Klausiama, ar tai esanti normali situacija, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja atsakė: „Labai gaila, kad nežinojo, bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“.
