„Seimo pirmininkas šiuo metu susitinka su teisininkais, aiškinasi situaciją“, – rašoma Seimo vadovo pranešime.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, dėl minėtų pataisų problemos nemato, jos nukreiptos prieš patyčias.
„Dauguma Seimo narių tikriausiai žinojo, už ką balsuoja, nes skaito tekstus. Bet kai kyla vienoks ar kitoks triukšmas iš žiniasklaidos pusės, tai, matyt, po to dingsta toks tikrumas. Jeigu bus prezidentės veto, tai bus veto. Aš nematau jokių problemų, nes mes turim pakankamai daug patyčių televizijoje ir laidų, kurios tik patyčiomis užsiima“, – LNK Žinioms pirmadienį sakė R.Karbauskis.
Didžiausias nerimas išreiškiamas dėl Civilinio kodekso pataisų, kuriomis, anot kreipimosi autorių, siekiama ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis.
Žiniasklaidos atstovai prašo prezidentės vetuoti Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas, kurios, anot jų, atvertų kelią viešiems asmenims skųsti teismams dėl išsakomos kritikos neįtikusius žurnalistus. Pastaroji pareiškė, jog yra „rimtų požymių“, kad pažeidžiama žodžio laisvė.
„Esame susirūpinę, kad Seimo gruodžio 9 dieną priimtos Civilinio kodekso pataisos gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos“, – rašoma keliasdešimties žurnalistų ir redaktorių pasirašytame laiške.
Didžiausias nerimas išreiškiamas dėl Civilinio kodekso pataisų, kuriomis, anot kreipimosi autorių, siekiama ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis. Pabrėžiama, jog šiuo metu įstatymas jau numato atsakomybę žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
„Gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užtikrinti teisę gintis nuo garbės ir orumo įžeidimo, įskaitant žiniasklaidos skleidžiamą informaciją, bet esame įsitikinę, kad dabartinis reguliavimas numato tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą“, - rašo kreipimosi autoriai.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, civilinė atsakomybė netaikoma tik jei žurnalistas veikia siekdamas pranešti apie viešo asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą, jei jis veikia sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su asmens veikla. Šias sąlygas turi įrodyti pats žurnalistas. Pagal naujas pataisas net ir dėl sąžiningai dirbančių žurnalistų ar kitų informacijos skleidėjų kandžios kritikos vieši asmenys galėtų teikti skundus teismui, jei tik manytų, kad kritika žemina jo orumą ir garbę. Tai, anot žiniasklaidos atstovų, gali atgrasyti skelbti visuomenei reikšmingą informaciją.
„Manome, kad tokia nuostata nepagrįstai sumenkina visuomenės teisę žinoti informaciją apie viešų asmenų valstybinę ir visuomeninę veiklą ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad vieši asmenys turi susitaikyti su griežtesne ar kandesne kritika“, - rašoma kreipimesi.
Už minėtą sprendimą praėjusią savaitę balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.
Atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol buvo numatoma atsakomybė tik už duomenų paskleidimą, o nauja redakcija apima bet kokią formą: raštu, žodžiu, veiksmu, t. y. grėstų atsakomybė ir už parodiją, gestus.
„Panašu, kad labai griežtai sugriežtinama atsakomybė. Šiuo atveju, kas norėtų persekioti savo kritikus, tie instrumentai suteikiami“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Už minėtą sprendimą praėjusią savaitę balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.
Taip pat už įstatymo pataisas balsavęs Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas pirmadienį registravo naują iniciatyvą, kuria siūloma grįžti prie ankstesnės Civilinio kodekso nuostatos, kad be piktos valios paskleidus tikrovę neatitinkančius duomenis apie viešus asmenis nebūtų taikoma civilinė atsakomybė. Jis teisinosi, jog balsavo neįsigilinęs į projektą.
