„Idėja kilo labai paprastai, stebėjome vakarykštį posėdį, buvo darbotvarkėje interpeliacija, visa procedūra, nežaidėm su jokiomis pusvalandžio pertraukom, deja, vienos iš opozicinių frakcijų atstovas atsistojo prie mikrofono, pasakė, kad trūksta vieno žmogaus, todėl ima pertrauką iki kito posėdžio, ir tokiu procedūriniu būdu visą procesą mėgino vilkinti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Seime trečiadienį vyko nenumatytas posėdis, per kurį buvo balsuojama dėl opozicijos surengtos interpeliacijos K.Navickui. Ministras ją atlaikė, 64 parlamentarams pritarus atsakymams į jo klausimus, o opozicija posėdį boikotavo.
Antradienį opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu per interpeliacijos procedūrą padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Opozicija tikėjosi, kad balsavimas vyks ketvirtadienį per eilinį posėdį, tačiau valdantieji sušaukė nenumatytą, apie tai buvo pranešta antradienį vakare po plenarinio posėdžio.
„Mes puikiai suprantame, kad ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės ilgą laiką laikyti taip irgi yra nekorektiška, buvo pasiūlytas, mano galva, visiškai racionalus sprendimas, juo labiau, kad visi puikiai suprantame, kad trečiadienio rytą, kai nuo dešimtos valandos, o kai kurie ir anksčiau, komitetai pradeda darbą, Seimo nariai yra Seimo rūmuose ir ateiti iki posėdžių salės nėra sudėtinga“, – apie situaciją sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Opozicinės Darbo partijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė, kad trečiadienį Seimo plenarinis posėdis buvo surengtas „visiškai iš išskaičiavimo“.
„Jie (valdantieji) matė, kad šiandien opozicija turėsime keliais balsais mažiau nei turėtume ketvirtadienį, dėl to tokia skuba. Galėjo būti šitas klausimas svarstomas ketvirtadienį, viskas tvarkingai“, – žurnalistams sakė V.Fiodorovas.
Pasak „darbiečių“ seniūno, bendras opozicijos susitarimas nedalyvauti trečiadienio nenumatytame posėdyje buvo siekis „parodyti, kad stumiamas buldozeris nėra visiškai teisingas valdančiųjų žingsnis“.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti.
„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K.Navickas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K.Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K.Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
Taip pat nurodyti galimi K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Tai buvo antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos buvo sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas.
