„(...) beveik visi opozicijoje esantys politikai savo pasirinkimu parodė, kad Seimo nariai be jokios atsakomybės gali kalbėti bet ką. Antisemitizmo ir neapykantos kurstymo ribos nutrintos“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė ji.
„Na ir antra – panašu, kad šiandien pamatėme, kas yra faktinis opozicijos lyderis, gebantis sutelkti opozicines frakcijas vieningam sprendimui“, – pridūrė parlamento vadovė, turėdama galvoje tai, kad antradienį opozicijos vardu daugiausia kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Seimas antradienį sudarė laikinąją tyrimo komisiją išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R.Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių įrašų ir kalbų. Šis sprendimas priimtas valdančiųjų balsais, jį palaikė šeši pavieniai opozicijos nariai.
Visos opozicinės frakcijos atsisakė deleguoti į komisiją savo narius. Tokiu būdu joje dirbs tik valdančiųjų atstovai.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija iš pradžių ketino deleguoti savo narį į komisiją, buvo pateikta Dovilės Šakalienės kandidatūra, bet Seimui svarstant projektą, ir jie nutarė prisidėti prie opozicijos boikoto.
LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė antradienį BNS sakė, kad tokį sprendimą lėmė nenoras dalyvauti valdančiųjų žaidime.
„Mes tikrai galvojame, kad tokie pasisakymai, ką girdėjome iš Seimo nario (R.Žemaitaičio – BNS), yra smerktini, ir griežtai pasisakome, jog to neturėtų būti, galimai neapykantos skleidimas neturėtų būti toleruojamas. Vis dėlto nesinorėtų dalyvauti valdančiųjų vaidinime, žaidime, todėl mes nusprendėme atsitraukti ir nedalyvauti komisijos veikloje“, – teigė ji.
Socialdemokratė tvirtino valdančiųjų žaidimą įžvelgianti tame, kad apkaltos iniciatyvos imtasi ne iškart, o sulaukus progos – rugsėjo 23 dieną bus minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-metis.
Pasak socialdemokratės, reikėtų sulaukti, kaip R.Žemaitaičio elgesį įvertins Generalinė prokuratūra.
Praėjusią savaitę konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymus.
„Iš Seimo nario R.Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.
Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.
Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!” ir kiti.
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
R.Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
