Pagal projektą, komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam bandė daryti įtaką politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių, teisėjai Editai Dambrauskienei, esą siūlyta „išsipirkti“ postą.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Viešai nepasiekiama STT pažyma taip pat tapo kliūtimi gauti ministro pareigas V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet tvirtino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Pernai, generalinio prokuroro skyrimo proceso metu, susitikime su Seimo valdyba, prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse, esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė dėl paskelbtos informacijos tuomet užklausė specialiąsias tarnybas ir paskelbė gavusi atsakymus, kad jos neturi duomenų apie neteisėtus parlamentarų veiksmus svarstant generalinio prokuroro skyrimo klausimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores, teisėjai Editai Dambrauskienei , esą siūlyta postą „išsipirkti“.
Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“.
D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, bet Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.
V.Vasiliauskas BNS aiškino, kad komisija nenagrinėtų konkrečių nebaigtų ikiteisminių tyrimų, todėl jos darbo nereikėtų suprasti kaip spaudimo teisėsaugai.
Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo įregistravo 75 Seimo nariai, daugiausiai – valdančiųjų socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės atstovai.
Vienas nutarimo iniciatorių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas BNS aiškino, kad komisija nenagrinėtų konkrečių nebaigtų ikiteisminių tyrimų, todėl jos darbo nereikėtų suprasti kaip spaudimo teisėsaugai.
„Konkrečių ikiteisminių tyrimų, kurie yra nebaigti, klausimyne nėra, o pagal Statutą komisija turi vadovautis iš anksto Seimo patvirtintais klausimais. Komisija turi spręsti, ką daryti, kad būtų reali parlamentinė kontrolė, ir kartu išsiaiškinti tuos įvykius ir juos politiškai įvertinti“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo manymu, komisija darbą turėtų baigti dar pavasario sesijoje, nes rudenį vyks Seimo rinkimai ir „bus nerimtas darbas“. Oficiali Seimo rinkimų kampanija startavo jau prieš kelias savaites.
„Tie, kurie dalyvaus rinkimų kampanijoje, nedalyvaus komisijos darbe“, - taip pat sakė parlamentaras V.Vasiliauskas, kuris taip pat yra valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų štabo vadovas.
Vienas projekto iniciatorių Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad susiklosčiusią situaciją su viešumon patenkančiomis žiniomis apie pažymas lėmė ir parlamentinės kontrolės trūkumas. „Aš manau, čia mūsų apsileidimas kaip parlamento, ir nevykdymas parlamentinės kontrolės atvedė iki tokių dalykų“, – BNS sakė A.Sysas.
Aš manau, čia mūsų apsileidimas kaip parlamento, ir nevykdymas parlamentinės kontrolės atvedė iki tokių dalykų, – BNS sakė A.Sysas.
„Kuo toliau, tuo daugiau pažymų, ir niekas negali atsakyti, iš kur jos, kaip ir kodėl jos atsiranda, ir kartais labai tendencingai atsiranda. (...) Kyla be galo daug klausimų, aš manau, jei viduj negali išsispręsti šitas, reikia parlamentinės kontrolės“, – kalbėjo socialdemokratas.
Opozicijos atstovai tuo tarpu iniciatyvą vadina „absurdiška ir primityvia“.
„Tai yra absurdiška iniciatyva, kuri, drįsčiau pasakyti, atrodo netgi juokingai, nes tos iniciatyvos imasi valdantieji, iš kurių dvi partijos buvo teisiamos ar yra teisiamos korupcinėse bylose. Ir jos pradeda puolimą prieš teisėsaugą ar tuos politinės sistemos dalyvius, kurie principingai reikalauja didesnio skaidrumo šiandieninės valdžios veikloje“, – BNS iniciatyvą komentavo Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis BNS sakė, kad šis siūlymas yra „priešrinkiminė desperacija ir noras nukreipti visuomenės dėmesį nuo problemų, kurios vis labiau kamuoja koalicijos partnerius“.
„Aš jau dabar galėčiau nuspėti, kokios maždaug bus šitos komisijos išvados. Mano galva, tai diskredituoja parlamentą, Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, ir didelis klausimas, ar tai nėra Seimo narių įgaliojimų viršijimas, bandant įtakoti prasidėjusius tyrimus tiek „Tvarkos ir teisingumo“ atveju, tiek nepatogius socialdemokratams, tokiu būdu (siekiant) gąsdinti teisėsaugą ir užčiaupti burnas opozicijai. Tai labai primityvu ir meta didelį šešėlį ant valdančiosios daugumos“, – kalbėjo liberalų vadovas.
