Pati G.Švedienė pabrėžia, kad į teismą kreipėsi spręsdama ne tik savo asmenines nuoskaudas, bet visos sistemos ydas, kai susidarė situacija, kad valstybės įstaigų vadovai uždirba mažiau nei jų pavaldiniai.
„Nuo spalio 1 d., kai Seimas ir Vyriausybė priėmė sprendimą atkurti daliai valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimus, susiklostė tokia situacija, kad tam tikrose institucijose, kur dirba valstybės pareigūnai, yra alogiška darbo užmokesčio sistema, kai aukštesnio rango pareigūnai uždirba mažiau nei žemesnio rango, nors turi didesnes atsakomybės ribas“, – po posėdžio žurnalistams sakė G.Švedienė.
Ji pripažino, kad Seimo nariai prašė jos atsiimti ieškinį ir per teismus algos kompensavimo nesiekti, tačiau G.Švedienė sako po Seimo valdybos įkalbinėjimų savo nuomonės nepakeitusi.
„Buvo kalba apie tai. Buvo pasiūlymas atsiimti ieškinį, bet, aš manau, kad tai nėra asmeninė problema. Tai nėra tik mano vadovaujamos institucijos problema, o visų, kuriose dirba valstybės pareigūnai, todėl mes kreipėmės į teismą, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, ar tokia situacija, kai vadovai gauna 30 proc. mažesnes algas, yra logiška“, – aiškino ji.
Seimo vicepirmininkas Kęstutis Komskis teigia, kad visa Seimo valdyba vieningai sutarė, kad G.Švedienės ir jos kolegų kreipimasis į teismą yra amoralus.
G.Švedienė nekomentavo, ar jai atrodo normalu, kad politikai išsikvietė ją pasiaiškinti, ar ji tai suprato kaip bandymą daryti ne visai gražų spaudimą.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Kęstutis Komskis teigia, kad visa Seimo valdyba vieningai sutarė, kad G.Švedienės ir jos kolegų kreipimasis į teismą yra amoralus. Pasak K.Komskio, valstybės institucijų vadovams algos yra atkuriamos nuo kitų metų, todėl dabar reikalauti dar ir kompensacijų yra nesąžininga.
Jam pritaria ir Seimo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius. Anot jo, jokie per krizę sumažintų algų kompensavimai apskritai neturėtų vykti. Antraip – valstybė susidurs su milžiniškomis finansinėmis problemomis.
„Aš siūliau valdybai parengti sisteminį problemų sprendimą, kad tuo atveju, kai valstybė svarsto ir priima sprendimus dėl vienokių ar kitokių kompensacijų išmokėjimų, teismuose atskiri prašymai išvis neturėtų būti nagrinėjami. (...) Dabar tai, ką pati valstybė turi nuspręsti Vyriausybės ir Seimo pastangomis, pradeda spręsti eiliniai teismai. Tai gali finansų sistemai sukelti pakankamai didelių problemų“, – teigė A.Kubilius.
Loreta Graužinienė: Seimo valdyba G.Švedienės skundą vertina kaip nemoralų, nors pagal įstatymus ji teisi
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, jog Seimo valdyba valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės skundą teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies vertina kaip nemoralų, tačiau sutinka, kad pagal įstatymus kontrolierė – teisi.
„Visa valdyba vieningai išreiškė nuomonę, kad moraliniai principai yra paminti. Valdyba siūlė kontrolierei atsiimti ieškinį ir taip išspręsti problemą, bet kontrolierė atsisakė. Manau, kad tai yra balansavimas tarp etikos kodekso, mes įžvelgėme nepagarbą paprasčiausiems Lietuvos žmonėms ir valstybei. Kas būtų valstybėje, jei visi pradėtumėm, tiek visi 141 Seimo narys, Vyriausybės nariai, kiti pareigūnai, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, prašyti kompensacijų, negrąžinę žmonėms pensijų. Čia yra moralinis aspektas“, – trečiadienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Klausiama, ar Seimo valdybos siūlymo nepaisanti valstybės kontrolierė gali sulaukti kokių pasekmių, parlamento vadovė pabrėžė, jog vertinant pagal teisės normas pareigūnė niekam nenusižengė.
„Teisinio sprendimo negali būti, kadangi teisiškai ji yra teisi. Ji turi tokią teisę, bet ar tai moralu, valdyba mano, kad ne“, – sakė L.Graužinienė.
Primename, kad į Seimo valdybą G.Švedienė buvo iškviesta po to, kai ji ir trys jos pavaduotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą tikėdamiesi prisiteisti per ketverius metus neišmokėtą sumažintos algos dalį. G.Švedienės reikalaujama priteisti suma siekia 60 tūkst. litų. Į teismą su panašiais prašymais yra kreipęsi ir kiti valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybė.
Skaičiuojama, kad teismui priėmus pareigūnams palankų sprendimą algų kompensavimui gali prireikti apie milijardo litų valstybės biudžeto lėšų.
