Nutarimas dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo išvadų tvirtinimo antradienį buvo papildytas Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės pasiūlytu punktu, kuriuo Valstybės kontrolei patikimaatlikti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2003–2009 metų veiklos finansinį auditą.
Už visą nutarimo tekstą balsavo 71 parlamentaras, prieš – 12, susilaikė – 17 Seimo narių.
Prieš išvadas balsavo arba susilaikė daugiausia Socialdemokratų partijos ir Tautos prisikėlimo partijos frakcijų nariai. Pirmosios atstovai viso išvadų svarstymo metu kartojo tai, ką prieš galutinį balsavimą dar kartą išdėstė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis: esą komiteto išvados yra bevertės, nes tiesiai neatsako į Seimo iškeltus klausimus, ar Lietuvoje veikė slapti sulaikymo centrai, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje. Tokios nekonkrečios išvados esą kenkia Lietuvos prestižui.
„Prisikėlėliai“ diskusijose beveik nedalyvavo. Tik po paskutinio balsavimo partijos lyderis ir frakcijos narys Arūnas Valinskas pareiškė, esą šio klausimo svarstymą stebėti buvo juokinga.
„Mielieji, pažiūrėkime į save iš šono. Kiekvienas normalus vyras, kurį gamta apdovanojo tuo, ką jis turi giminei pratęsti, turi galimybę padaryti nusikaltimą, kurį numato atsakomybė už išžaginimą, bet to nedaro“, – ironizavo politikas.
Konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis atšovė, kad tokia logika yra „šleiva“. Esą jei A.Valinsko pateikta situacija būtų lyginama su NSGK tyrimo duomenimis, toks vyras turėtų pirkti šiam tikslui antrankius ir atskirą butą.
Tuo tarpu K.Masiulio partijos bičiulis, NSGK narys Saulius Pečeliūnas tvirtino, kad komiteto išvados – bevertės.
„Tai, kas išvadose parašyta, neleidžia tvirtinti, kad kalėjimai buvo, kad kaliniai buvo atvežti ir buvo laikomi“, – pabrėžė S.Pečeliūnas.
Dar vienas frakcijos narys Saulius Stoma atrėmė, kad nebūtina „po tiek metų ten rasti pamirštą žmogų“, užtenka, ką konstatavo komitetas – sąlygos CŽV kaliniams laikyti Lietuvoje buvo sudarytos.
Pareigūnai veikė savavališkai
NSGK išvadose rašoma, kad VSD buvo gavęs CŽV prašymų įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Komitetas išaiškino 2002–2006 metais esą egzistavus dvejas patalpas, kurias sąlyginai pavadino „Projektu Nr. 1“ ir „Projektu Nr. 2“.
Išvados papildytos punktu, kuriuo Valstybės kontrolei pavedama atlikti VSD 2003–2009 metų veiklos finansinį auditą.Pirmos buvo įrengtos taip, kad būtų galima laikyti sulaikytus asmenis, tačiau nebuvo panaudotos šiam tikslui. Dabar minėtų patalpų paskirtis yra kita. Partnerių veiklos „Projekte Nr. 2“ VSD esą praktiškai nekontroliavo, todėl konkrečių žinių turima mažiau.
Taip pat NSGK akcentuoja, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir čia leidosi. Išvadose teigiama, kad tuometis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su tuomečiu VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai 2 kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie minėtų orlaivių. Be to, mažiausiai kartą buvo sąmoningai apribotos pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma.
Anot komiteto, apie bendrus projektus su CŽV žinojo buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, jo įpėdinis A.Pocius, taip pat – D.Dabašinskas. Tačiau minėti pareigūnai tinkamai neinformavo nė vieno aukščiausio šalies pareigūno.
Komitetas nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir siūlyti jai ištirti, ar minėtų asmenų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ar įgaliojimų viršijimo požymių.
Iš viso vyko 17 tyrimui skirtų komiteto posėdžių. Jo nariai žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis, dėl informacijos pateikimo kreiptasi į 11-a institucijų.