Prezidentas Ginas Nausėda pareiškė, jog buvusių krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų Raimondo Karoblio ir Lino Linkevičiaus neketina skirti ambasadoriais, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.
Pasak šalies vadovo, pauzė po politinių pareigų ėjimo yra reikalinga, siekiant diplomatinės tarnybos depolitizavimo.
Jo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tikino, kad „ambasadorius, būdamas diplomatas, yra statutinis valstybės tarnautojas. Jis turi vykdyti ir prezidento, ir Vyriausybės parėdymus“.
Motyvuodamas „politiniu atšalimu“, šalies vadovas atsisakė leisti į teisėjo pareigas grįžti buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.
Esą asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia šią karjerą atstatyti politinių pareigų netekę, neatitinka politinio neutralumo principo.
Šiais argumentais J.Razma suabejojo.
„Tokie argumentai kelia abejonių. Negi manoma, kad buvęs ministras, tapęs diplomatu, nevykdys prezidento ar Vyriausybės „parėdymų“?
O žmogus, pabuvęs politiku, negi nebegali rinktis teisėjo ar tarnautojo darbo?“ – įraše feisbuke klausė jis.
Konservatoriaus įsitikinimu, tokia prezidentūros retorika ir sprendimai žmones gali atbaidyti nuo dalyvavimo politikoje.
„Daug kalbame apie tai, kad turime kurti pilietinę visuomenę, ugdyti visuomenės narius būti pilietiškais. Ką tai reiškia? Žmogus turi domėtis politiniu gyvenimu, ne tik dalyvauti rinkimuose, bet ir aktyviai, įvairiais būdais, įsijungti į politinį gyvenimą.
Partijos ieško bendraminčių, ragina juos jungtis, dalyvauti jų veikloje. Siekiame, kad į politiką ateitų nauji žmonės, prisidėtų prie valstybės kūrimo su nauja patirtimi.
Po prezidentūros sprendimų ir noro net įtvirtinti „politinį atšalimą“ įstatymu, atrodo, žmonėms gali būti gerokai „atšaldyti“ norai ateiti, dalyvauti politikoje. Nejaugi tokiu būdu siekiama riboti pilietiškumą?“ – dėstė J.Razma.
Žmonėms gali būti gerokai „atšaldyti“ norai ateiti, dalyvauti politikoje.
Jis pažymėjo, kad visi žmonės turi politines pažiūras ir klausė, kaip galima nuo jų „atšilti“.
„Ir prezidentas, ir jo patarėjai turi politines pažiūras. Kaip ir esantys, buvę ministrai, kiti pareigūnai. Visi mes jas turime (pasaulėžiūra, vertybių sistema formuojasi tik atėjus į šį pasaulį).
Tai kaip galima „atšalti“ nuo savo įsitikinimų, politinių pažiūrų? Manau, kad prezidentūros pareiškimai savo esme yra nedemokratiški, pažeidžiantys žmogaus teises“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
Jo įsitikinimu, patyrusius asmenims apskirti į ambasadorių pareigas būtų pravartu. O jei to daryti nenorima, J.Razmos teigimu, derėtų pateikti kitokius argumentus.
„Didelę politinę patirtį, platų kitų šalių politikų pažinčių ratą turinčius žmones paskirti į svarbiausias Lietuvai diplomatines atstovybes tikrai nepakenktų. Priešingai – tai greičiausiai duotų šaliai daug naudos ir politinio svorio.
Jei jau nenorima ko nors skirti (kas yra prezidento galiose), tai reikėtų ir įvardinti, o ne dangstytis „atšalimu“. Ir pateikti argumentus. Nes nėra labai suprantama, kodėl buvę labai svarbių ministerijų vadovai staiga tapo netinkami kuklesnėms ambasadorių pareigoms“, – komentavo konservatorius.
Galima įžvelgti, kad tokiais veiksmais daroma žala valstybei.
„Galima įžvelgti, kad tokiais veiksmais daroma žala valstybei. Nes po tokios patirties retas savo srities profesionalas sutiks imtis politinių pareigų. Todėl, kad grįžti į profesinę veiklą kelias bus užkirstas, teks „atšalti“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat kėlė klausimą, ar galime sau leisti „švaistytis“ kompetentingais žmonėmis.
Anot jo, – negalime: „Pagaliau, ar Lietuvoje turime tiek daug patyrusių, aukštas kompetencijas savo srityje turinčių žmonių, kad galėtume jais beatodairiškai švaistytis?
Tikrai nemanau, kad Lietuvai, kaip valstybei, garbės ir solidumo suteikia faktai, kai tiesiog „gatvėje“ atsiduria buvę aukšti karininkai, generolai ar valstybės saugumo vadovai.
Taip pat, beje, ir ministrai.“
Prezidentūros retorika apie „politinio atšalimo“ kai kuriems asmenims reikalingumą, J.Razmos įsitikinimu, pakurstys visuomenės susiskaldymą, sąmokslo teorijas.
„Prezidentūros pareiškimai, manau, prisidės prie visuomenės skaldymo, sąmokslo teorijų platinimo. Tuo jau pasinaudojo Ramūnas Karbauskis (opozicinių „valstiečių“ lyderis – 15min), įžvelgęs gilią konservatorių „klastą“, prezidento patarėjų „tyčiojimąsi“.
Jis gi turi tik vieną tikslą – skaldyti, kelti erzelynę.
Darant politinius sprendimus ir pareiškimus reikia nuolat prisiminti atsakomybę prieš visuomenę, valstybę. Siūlymai „atšalti“, manau, stokoja tokio suvokimo“, – tikino J.Razma.
Įrašo pabaigoje politikas pridūrė, kad tai – asmeninė jo pozicija.
Prezidento patarėja A.Skaisgirytė anksčiau užsiminė, jog šalies vadovas „politinį atšalimą“ svarsto reglamentuoti įstatymu, tačiau pats G.Nausėda penktadienį pareiškė, kad nėra tuo įsitikinęs.
