„Tai verčia apgailestauti, nes Kalnų Karabachas yra okupuota Azerbaidžano teritorija. Vadinamoji Kalnų Karabacho respublika ir jų parlamentas neturi jokio tarptautinio pripažinimo“, – interviu BNS sakė Turkijos ambasadorius Vilniuje Akinas Alganas.
Diplomatas teigė suprantantis, kad parlamentarai turi veikimo laisvę, tačiau šį žingsnį pavadino netinkamu precedentu.
„Visais lygiais Lietuvos valdžia deklaravo, kad Lietuva turi oficialią poziciją. Demokratijoje kartais negalima sulaikyti deputatų. Bet tai nėra geras precedentas“, – teigė ambasadorius.
Savo ruožtu Lietuvos armėnų sąjunga padėkojo Seime draugystės su nepripažintu Kalnų Karabachu grupę įsteigusiems parlamentarams, o pačią grupę sako esant nukreiptą ne į tautų supriešinimą, o į dialogo nustatymą.
„Mūsų nenustebino isteriška Azerbaidžano reakcija į šios grupės įsteigimą, kur į mes stebėjome Lietuvos spaudos ir Seimo tinklaraščiuose. Tačiau buvome nusivylę kai kurių Lietuvos politikų retorika ir veiksmais, kuriais buvo ir yra siekiama panaikinti šią Draugystės grupę. Pats grupės pavadinimas parodo, kad tai nėra nukreipta į tautų supriešinimą, o atvirkščiai – į dialogo nustatymą“, – pranešime teigė Lietuvos armėnų sąjunga.
Konservatorių frakcija paskelbė nepritarianti tokios grupės įsteigimui ir savo narius paragino iš jos pasitraukti. Vincė Vaidevutė Margevičienė atšaukė savo parašą iš grupės steigėjų, o šiuo metu išvykęs Kęstutis Masiulis sako sprendimą priimsiantis, kai grįš iš komandiruotės.
„Mes, Lietuvos armėnų bendruomenės atstovai, šiuo pareiškimu norėtume priminti tiems Lietuvos politikams, kurie, spaudžiami Azerbaidžano, siekia panaikinti Draugystės grupę – Lietuva yra demokratinė Europos Sąjungos valstybė ir Seimo nario mandatas yra laisvas, nedera Lietuvai pasiduoti tokiam kitos šalies atviram šantažui ir grasinimams“, – situaciją vertina Lietuvos armėnai.
Vasarį Seime vykusiame renginyje dalyvaujant nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos užsienio reikalų ministrui buvo įkurta draugystės su šiuo regionu grupė. Azerbaidžano ambasadorius Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl šios grupės steigimo įteikė notą, kurioje pareiškė, kad tai „gali neigiamai atsiliepti dvišaliams santykiams“. Tokios grupės įkūrimu pasipiktino Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija, į Užsienio reikalų ministeriją Baku buvo iškviestas Lietuvos ambasadorius.
Etniniai armėnų separatistai, remiami Jerevano, Kalnų Karabacho kontrolę perėmė dešimtajame dešimtmetyje vykusiame kare, per kurį žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Kalnų Karabacho nepriklausomybės nepripažįsta nė viena pasaulio šalis, tarptautinė bendrija teisiškai laiko regioną Azerbaidžano dalimi.
Azerbaidžanas ne kartą grasino atsiimti Kalnų Karabachą jėga.
