Be to, itin jautrūs būna ir kiti su šeimos santykiais susiję konfliktai – vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir kitais panašiais atvejais. Tuomet itin svarbus taikos tarp abiejų konfliktuojančių pusių atkūrimas, nes nesu(-si)tariantiems asmenims reikės ir toliau bendrauti tarpusavyje.
Nuo 2020 metų Lietuvoje įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostata dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose.
Vadovaujantis ja, kreiptis į kitą ginčo šalį su siūlymu spręsti konfliktą mediacijos būdu bus privaloma iki kreipiantis į teismą dėl, pavyzdžiui, skyrybų, jei dėl jų pora nesutaria gražiuoju, vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir kitais panašiais atvejais.
Taip pat asmenys skatinami baigti mokymus ir tapti mediatoriais. Įgyti naują profesiją dabar – itin palankios sąlygos, o ji gali tapti tiek pagrindine, tiek papildoma veikla.
15min paaiškina, kas yra mediacija, kaip keisis šeimos ginčų sprendimo procesai ir kas gali tapti mediatoriumi.
Mediacija – pagalba ginčo šalims
Bandyti įveikti šeimos krizes ir konfliktus, kaip galima draugiškiau išspręsti su skyrybomis susijusius klausimus, taip pat kitus šeimos ginčus, prieš kreipiantis į teismą, nuo 2020 metų sausio 1 dienos bus privaloma ir kitu būdu: padedant mediatoriui. Specialistai įsitikinę, kad tai – greitesnis, šalims malonesnis bei konstruktyvesnis būdas.
Specialistai įsitikinę, kad tai – greitesnis, šalims malonesnis bei konstruktyvesnis būdas.
Šeimos ginčuose itin svarbu išspręsti konfliktą kiek galima labiau atkuriant taiką tarp šalių, tad privaloma mediacija gali paskatinti eiti būtent šiuo keliu.
„Mediacija yra taiki ginčų sprendimo procedūra, kitoks konflikto sprendimo būdas, kai nešališkas tarpininkas padeda nesutariantiems asmenims rasti taikų ar priimtiniausią problemos sprendimą, – teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Mediacija leidžia išspręsti ginčą greičiau ir pigiau, mažina teismų darbo krūvį.
Nuo šių metų pradžios, kada įsigaliojo naujos redakcijos Mediacijos įstatymas, siekiame kuo plačiau taikyti šią praktiką, ypač šeimos ginčuose. Labai svarbu, kad asmenys žinotų apie galimybę spręsti ginčus daug paprasčiau, suprastų mediacijos esmę, galėtų pasirinkti mediatorių ir gautų kvalifikuotą pagalbą“.
Mediacija privaloma bus toms šeimoms, kurioms dėl skyrybų sąlygų nepavyks susitarti tarpusavyje.
Mediacija neaktuali toms šeimoms, kurios skiriasi bendru sutarimu, o privaloma bus toms, kurioms dėl skyrybų sąlygų nepavyks susitarti tarpusavyje, taip pat ir kituose su šeimos santykiais susijusiuose ginčuose – vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir kitais panašiais atvejais.
Be to, privalomoji mediacija nebus taikoma tokiais atvejais, kaip pavyzdžiui, dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nustatymo.
Kito žmogaus buvimas nuramina
Šiuo metu mediatoriaus paslaugas konfliktuojančios pusės gali rinktis tada, jei to nori pačios, įvairiuose ginčuose – šeimos, verslo, bendraturčių ir daugelyje kitų, o nuo kitų metų pradžios prieš teisme pradedant, pavyzdžiui, skyrybų bylas, tai bus ir privaloma.
Pasak mediatorės, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Agnės Tvaronavičienės, mediatoriaus išskirtinumas yra tai, kad jis yra nešališkas ir kartu su ginčo šalimis dirba tam, kad rasti joms priimtiniausią sprendimą.
Mediatoriaus išskirtinumas yra tai, kad jis yra nešališkas.
Kiekvienas konfliktas – išskirtinis, jį su mediatoriaus pagalba nagrinėja pačios šalys. Įsigilinama į konkretų atvejį, jo detales ir priimamas abi puses tenkinantis sprendimas.
„Kai žmonės pykstasi, jiems sunku kalbėtis neįžeidžiant ar neskaudinant vienas kito. Kartais tai, ką gali pasakyti savam žmogui, prie svetimo žmogaus pasakyti tiesiog gėda, nepatogu. Nei vienos iš šalių nepalaikančio mediatoriaus vadovavimas procesui juos nuramina ir moko atsiriboti nuo savo emocijų ir naujai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Trečio žmogaus – profesionalaus mediatoriaus – dalyvavimas padeda konstruktyviai spręsti konfliktą“, – kalbėjo doc. dr. A.Tvaronavičienė.
Pasak pašnekovės, yra porų, kurios visus santuokos nutraukimo klausimus sugeba išspręsti pačios, tačiau daugeliui porų prireikia pagalbos. Tą rodo tiek Lietuvos, tiek užsienio patirtis.
Pigiau ir greičiau nei teisme
Susitarti gražiuoju ir numatyti skyrybų sąlygas bei kitus klausimus (pavyzdžiui, vaikų išlaikymą ir priežiūrą po skyrybų) padedant mediatoriui yra kur kas pigiau ir greičiau, nei bylinėtis teismuose – visų pirma, nereikia samdyti advokatų.
Tada, kai mediacijos metu randamas šalims priimtinas sprendimas, jo sąlygos yra surašomos sutartyje, kuri santuokos nutraukimo atveju privalo būti, o kitais atvejais gali būti tvirtinama teismo. Toks procesas teisme užtrunka neilgai – skyrybų byloje teisėjas sprendimą gali priimti per kelias savaites. Tada teisme nebebūna nagrinėjamos šeimos konflikto aplinkybės, o teisėjas tik patvirtina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, įvertinęs, ar ji atitinka šalių interesus, ar neprieštarauja įstatymams.
„Sprendžiant konfliktus teisme tenka aiškintis, kas įvyko praeityje ir ieškoma, kas dėl to kaltas. Surinkęs šią informaciją, teisėjas vadovaudamasis įstatymu, teismų praktika bei savo įsitikinimais priima sprendimą, kurį šalys nepaisant to, ar jis joms atrodo tinkamas, ar ne, privalo vykdyti.
Mediacijos metu daugiau dirbame ties tuo, kad šalys pačios surastų savo ginčui tinkamą sprendimą ir susitartų dėl tarpusavio bendravimo ateityje“, – kalbėjo doc. dr. A.Tvaronavičienė.
Tai ypač svarbu, kai šeima turi vaikų, nes po skyrybų porai teks bendrauti sprendžiat vaikų priežiūros, išlaikymo, sveikatos ir kitus klausimus.
Šeimos bylos dažnai būna itin jautrios, o skyrybos skaudžiai paliečia vaikus. Specialistų teigimu, kai pora turi vaikų, mamos ir tėvo santykių tęstinumas yra neišvengiamas, todėl didelę reikšmę turi teigiamo santykio tarp buvusių sutuoktinių išsaugojimas. Normalus tėvų bendravimas po skyrybų vaikui leidžia jaustis saugiau, užtikrinčiau.
„Mediacijos pagalba pora atranda tikrąją taiką, sutaria dėl bendravimo ateityje. Jei konfliktas sprendžiamas iš karto teismo keliu – po jo šalys dažniausiai lieka susipriešinusios ir ateityje spręsti bendrus klausimus jiems yra sudėtinga, dažnai tenka telktis į pagalbą įvairias institucijas.
Mediacijos pagalba pora atranda tikrąją taiką, sutaria dėl bendravimo ateityje.
Tai ir yra pagrindiniai skirtumai, kalbant apie skyrybų ginčo sprendimą teisme ir mediacijoje. Mediacija yra bendravimu tarp ginčo šalių ir pagarbos tarp jų atstatymu grįstas ginčų sprendimo būdas“, – kalbėjo doc. dr. A.Tvaronavičienė.
Kalbėdama apie mediaciją A.Tvaronavičienė teigia, jog tokiu būdu spręsdamos ginčą šalys prisiima ir atsakomybę už tai, kad laikytųsi savo pačių susitarimo. Statistika rodo, kad taikiai išsprendus ginčą daug rečiau prireikia priverstinio sprendimo vykdymo, t. y. daug rečiau pagalbos kreipiamąsi į antstolius, kas taupo šalių laiką ir pinigus.
Privalomoji mediacija asmenims iš esmės nekainuos: valanda pasiruošimo mediacijai, keturios valandos mediacijos ir viena valanda jos rezultato įforminimo bus apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Privalomoji mediacija galės vykti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtose patalpose, tačiau šalys, manydamos, kad taip joms patogiau, mediacijos vietą galės pasirinkti ir pačios.
Teigiamai vertina ir psichologai
Psichologė Daiva Račelytė, savo profesinėje praktikoje taip pat taikanti šį ginčų sprendimo būdą, sako, kad konflikto šalims, kaip ir kiekvienam žmogui, svarbu esminių poreikių patenkinimas, supratimas, savigarbos išsaugojimas, teisingumas.
„Kai jauti, kad tu ir tavo interesai pripažįstami ir gerbiami, kai pradedi geriau suprasti kitą šalį, jos poreikius, kai žinai, kad apsvarsčius galimas sprendimo alternatyvas buvo rastas abiem šalims priimtinas sprendimas, tokio savanoriško susitarimo labiau norisi laikytis, už tai prisiimti atsakomybę.
Jis, kaip optimaliausia įmanoma išeitis susiklosčiusioje situacijoje, ginčo šalims atrodo teisingesnis, nei trečiosios šalies sprendimas“, – kalbėjo D.Račelytė.
Vienas svarbiausių principų – konfidencialumas
Konfidencialumas – vienas iš esminių mediacijos principų – įtvirtintas įstatymu. Teikdamas pagalbą mediatorius įsipareigoja neatskleisti duomenų, gautų mediacijos metu, tiek kitiems asmenims, tiek to paties ginčo šalims, jei viena iš jų informaciją atskleidė tik mediatoriui ir nedavė leidimo jos pasakyti kitai šaliai.
Tai reiškia, kad jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos metu gautą informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui.
Ši įstatymo nuostata užtikrina, kad mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį.
Kas gali tapti mediatoriumi?
Kartu su Mediacijos įstatymo pokyčiais Lietuvoje atsiranda ir reikalavimai mediatorių kvalifikacijai.
Mediaciją vykdys nepriekaištingos reputacijos asmenys su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, kurie bus išlaikę specialų egzaminą, išklausę mediacijos mokymus ir įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą. Įstatymas numato tam tikras išimtis teisėjams, socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, advokatams, antstoliams ir notarams.
Mediatoriumi gali būti bet kokios specialybės atstovas, atitinkantis įstatymo numatytus kvalifikacinius reikalavimas ir įrašytas į mediacijos paslaugas teikiančių asmenų sąrašą.
Specifinių teisinių žinių mediacija nereikalauja, o svarbiausias jos tikslas – pasiekti abi šalis tenkinantį rezultatą – nepriklauso nuo mediatoriaus darbinės ir profesinės patirties.
Svarbiausia – jo gebėjimas ginčo šalims padėti atskleisti jų tikruosius interesus ir priimti tokį sprendimą, kuris tenkintų abi puses.
Mokytis siūlo nemokamai
Teisingumo ministerija, pasinaudodama šiam tikslui skiriamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, vykdo projektą „Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtra“, kurio viena iš veiklų – mediatorių mokymai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ginčo situacijoje atsidūrę žmonės galėtų pasirinkti kvalifikuotą profesionalą.
Šis projektas yra puiki proga asmenims, siekiantiems tapti mediatoriais, pasinaudoti galimybe mokymus lankyti nemokamai.
Projektas yra puiki proga asmenims, siekiantiems tapti mediatoriais, pasinaudoti galimybe mokymus lankyti nemokamai.
„Mediatoriais galės būti nepriekaištingos reputacijos asmenys su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, išklausę mediacijos mokymus ir išlaikę specialų egzaminą. Tokie asmenys bus įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą“, – sako teisingumo ministras E.Jankevičius.
Mokymų trukmė – 40 arba 24 akademinės valandos, jie organizuojami penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Tokia mokymų trukmė nustatyta atsižvelgiant į Mediacijos įstatyme keliamus reikalavimus. Vienas iš pagrindinių įstatymo keliamų reikalavimų – būti išklausius 40 akademinių valandų kursą, taigi ilgesnieji mokymai skirti asmenims, kurie mediacijos žinių praktiškai įgiję dar nebuvo.
Trumpesni – 24 akademinių valandų mokymai – skirti asmenims, kuriems ne anksčiau nei prieš penkerius metus teko išklausyti tam tikrą akademinių valandų skaičių mokymų mediacijos tema, jie turi tai pagrindžiančius dokumentus ir nori pasiekti įstatymo keliamą reikalavimą būti išklausius 40 akademinių valandų mokymus.
Mokymų metu būsimieji dalyviai bus supažindinti su svarbiausiomis temomis: konflikto ir ginčo samprata bei jų sprendimo būdais, mediacijos samprata ir procesu, mediatoriaus vaidmeniu, jo profesine veikla, bendravimo ir derybų vedimo technikomis, atskirų kategorijų civilinių ginčių mediacijos ypatumais, teisminės mediacijos ypatumais, teisinių žinių pagrindais.
Mokymų dalyvių vietų skaičius ribotas.
Detalesnė informacija apie mokymus www.tm.lrv.lt (skiltyje mediacijos mokymai).
