Skambučių dienos
Kai kam tereikia išrašyti vaistus, nes baigėsi. Kai kas skundžiasi nerimu ir padidėjusiu kraujo spaudimu. Kitas skambutis – jau COVID-19 užsikrėtusiam pacientui, kurio būklė nėra tokia bloga, kad gulėtų ligoninėje, tačiau jis šiek tiek dūsta. Dalis darbo dienos skiriama ir tam, kad šeimos gydytoja paskambintų savo pacientams ir primintų apie profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Taip šiuo metu atrodo šeimos gydytojo kasdienybė. Su gydytoja Juste Latauskiene skaičiuojame, kiek tų skambučių per dieną tenka padaryti. Gali būti taip, kad gydytojas turi savo 22 planinius pacientus, dar šiek tiek papildomų, tada pats skambina, kviečia pasitikrinti dėl lėtinių ligų. Ir dar kokie 15 COVID-19 pacientų per dieną.
Karoliniškių poliklinikos gydytoja J.Latauskienė sako, kad ji tikrai nesiskundžia, nes šalia yra slaugytoja, puikiai atliekanti savo darbą ir pasikalbanti su dalimi pacientų, taip pat – rezidentė. Jeigu tektų visa tai vienai, sako, būtų sunku.
„Pasikeitimai yra keleriopi. Vienas – labai pasikeitė darbo pobūdis, nes nebegalime teikti kontaktinių konsultacijų ir mes jų neteikiame pirmiausia saugodami pacientą. Nuotolinis darbas yra naujas dalykas tiek pacientams, tiek mums, nerimą jis kelia ir mums, ir pacientams, nes mokytis, taikytis prie jo tenka ir gydytojams, ir pacientams.
Žinoma, mes, kaip šeimos gydytojai, turėjome tokios patirties, nes kiek yra telefonas, tiek šeimos gydytojas konsultuodavo pacientą telefonu. Tačiau dabar ir norėdami pacientą pasikviesti, negalime, nes tvarka neleidžia, nežinai, ar jo neapkrėsi, ar jam nepakenksi, jis juk gali apsikrėsti ne tik nuo tavęs, kitų specialistų, bet ir laukiamajame.
Kitas dalykas yra didelis krūvio pasikeitimas, nes tie visi mūsų planiniai pacientai niekur nėra dingę, mes juos konsultuojame toliau. Be to, yra spaudimas teikti profilaktines paslaugas, kadangi šeimos gydytojai gauna tą vadinamąjį „galvos“ mokestį už kiekvieną pacientą – galimybė mums prisidurti prie algos yra tokia, kiek teikiame papildomų paslaugų. Taip pat mes telefonu konsultuojame COVID-19 sergančius pacientus“, – vardijo J.Latauskienė.
Pasikeitė darbo pobūdis, nes nebegalime teikti kontaktinių konsultacijų pirmiausia saugodami pacientą. Nuotolinis darbas nerimą kelia ir mums, ir pacientams.
Čia COVID-19 pacientas, o čia jau profilaktika
Šeimos gydytoja juokauja: pacientai to gal ir nežino, bet gydytojai daug dalykų daro, nes jiems už tai moka, tarkim, jie gauna premiją, jeigu aptinka vėžį pas pacientą. Vadinasi, laiku daro tyrimus. Atrodytų, profilaktiniai tyrimai tiesiog būtini, net ir siaučiant pandemijai, tačiau J.Latauskienė neslepia sutrikimo, jausdama spaudimą tas paslaugas siūlyti.
„Žmonės aplinkui miršta, tavo apylinkės pacientai miršta, o tu 5 minutes konsultuoji vieną, kuris dūsta, o tada skambini kitam, kvieti ateiti profilaktikai, gal jo spaudimas pakilęs. Kaip specialistas nežinai, kiek visa tai truks, gal čia ir gerai darai, nes yra kiti gydytojai, kurie prižiūri vien COVID-19 pacientus, o tu prižiūri, kad ir kiti pacientai nebūtų pamiršti. Labai trūksta aiškumo iš Privalomo sveikatos draudimo fondo, iš pačios sistemos“, – svarstė gydytoja.
Šeimos gydytojų pareiga – telefonu konsultuoti ir COVID-19 pacientus, kurie gydosi namuose. J.Latauskienė pripažįsta, kad tiesiog neįmanoma jiems visiems padaryti kraujo tyrimą, rentgenogramą, nes ligos atvejų kur kas daugiau, nei sezono metu būdavo gripo ar peršalimo ligų. Todėl stengiamasi karščiuojantiems skambinti bent kas antrą dieną.
„Aš turiu slaugytoją, kuri labai kompetentinga, skambina pacientams, viską padaro, ką gali padaryti, dar man labai pasisekė – turiu rezidentę, kuri irgi gali paskambinti, tai mes trise taip ir skambinam. Būna, kad tam pačiam pacientui visos trys paskambinam, būna kad viena kuri.
Darbą dalijamės, kad pirmiausia pacientas gautų paslaugą ir labai sunku, kai tas krūvis tampa toks, kad tu tiesiog nebegali, fiziškai nebegali. Neįsivaizduoju, kaip jaučiasi priėmimo skyrių ligoninėse gydytojai“, – apie kasdienę rutiną kalba gydytoja.
Žmonės aplinkui miršta, tavo apylinkės pacientai miršta, o tu 5 minutes konsultuoji vieną, kuris dūsta, o tada skambini kitam, kvieti ateiti profilaktikai, gal jo spaudimas pakilęs.
Persirgę plūstelės į poliklinikas
Šiuo metu visa medicinos sistema susitelkusi į tai, kaip suteikti paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams, neapleisti ir kitų, tačiau J.Latauskienė jau žvelgia ir toliau į ateitį: „Dar vienas dalykas, kuris pirmiausia palies mus kaip šeimos gydytojus, yra tas, kad COVID-19 palieka liekamųjų reiškinių ir daug pacientų juo prasirgs be simptomų ar nesirgs labai sunkiai, bet jam liks pasekmių – gal paūmės lėtiniai susirgimai, galbūt tai išprovokuos tam tikras ligas, kuriomis jie nebūtų susirgę. Tie visi pacientai toliau bus gydomi pirmiausia pirminėje grandyje.
Tad kai kovidas pasibaigs, tie pacientai ateis į poliklinikas. Visi supuls, norės gydytis ir mes norėsime juos gydyti, bet sistema bus nualinta, ištekliai pasibaigę, o visi tikėsis, kad viskas grįš atgal, kaip buvo iki pandemijos, bet labai daug ką reikės pataisyti.“
Anot medikės, prisiminkime jau girdėtus prieš pandemiją žodžius – jeigu gydytojams kas nepatinka, gali išvažiuoti. Tad pandemija baigsis ir vėl atsiras svarstančių taip ir pasielgti. Arba – išeiti iš darbo, nes dabar jiems tiesiog sąžinė neleidžia priimti tokius sprendimus.
„Bus daugybė gydytojų, kurie turės kompleksinį potrauminį sutrikimą, taps patys pacientais. Mes gal tik po poros metų pamatysime, kad tas gydytojas blogai jaučiasi, yra pervargęs“, – teigė J.Latauskienė.
Gydytojos teigimu, didžioji dalis pacientų yra labai nuovokūs žmonės, puikiai supranta situaciją, tikrai vertina gydytojų darbą, mato, kokia apkrauta sistema.
Tačiau kartais tai irgi apsunkina darbą: „Labai sunku dirbti, kai matai, kad tavo pacientui reikia pagalbos, bet jis nusprendė jos nesikreipti, nes galvoja, kad nesikreipdamas padės, uždelsia. Tada labai sunku iš emocinės pusės, kad jis norėjo gero, bet sau pakenkė.
Ypač sunku, kai žmogus delsia, neateina, galvoja, kad nereikia savimi apkrauti, o ateina tokie, kurie tiesiog yra vieniši, todėl atvažiuoja pas gydytoją. Yra ir tokių žmonių, kurie visiškai vengia atsakomybės, jie gali pasakyti, kad nesiskiepys, nes ten kažkas jam nutiks nuo skiepų. Arba susvaigo galva, vadinasi, insultas, tą reikia patvirtinti, nesvarbu, kad aplinkui kiti kraujuoja.“
Kai kovidas pasibaigs, tie pacientai ateis į poliklinikas. Visi supuls, norės gydytis ir mes norėsime juos gydyti, bet sistema bus nualinta, ištekliai pasibaigę.
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja atvira: išaugę darbo krūviai gal būtų lengvesni, jeigu galėtum visada ir visur atvirai kalbėti, jaustum palaikymą. Tačiau dabar niekas nenori klausyti.
Arba – pritrūksta adekvatumo, atviro kalbėjimo, nes daug dalykų paliekama, kaip sako gydytoja, tokiam idealistiniam melui, kaip viskas yra gerai: „Tarkim, pacientui sako – nuvažiuosite į priėmimo skyrių ir ten suteiks visas paslaugas, bet pacientas juk žino, kad priėmimo skyriuje gali tekti laukti 4-6 valandas gydytojo. Yra pacientų, kurie supranta, kad galbūt jis ilgai laukia urologo, nes urologas tuo metu operuoja, ne nosį krapšto.“
Stebukladare nesijaučia
J.Latauskienė atvira: kartais jaučiasi lyg pasakos herojė, kuriai liepiama sudėvėti geležines klumpes arba po dulkelę surinkti aukso luitą.
„Nesame dievai, nesame stebukladariai. Mes dabar konsultuojame COVID-19 sergančius pacientus ir pažįstama gydytoja juokauja – kaip būtų smagu, jeigu už juos mokėtų papildomai, pridėtų už kiekvieną kažkiek centų. Keista klausytis, kad už vieną konsultaciją pridėtų centų, nes tokie įkainiai.
Visi nori medicininės pagalbos čia ir dabar, tie, kurie moka mokesčius, net pasiskaičiuoja, kiek daug sumoka, pamiršdami, kad tai solidarumo mokestis. Sumoki gal keliasdešimt eurų per mėnesį, o kažkam persodino širdį ir tai jau kainavo milijonus“, – kalbėjo gydytoja.
Keisčiausia, kaip pastebi šeimos gydytoja, kai susiduri, kad elementarių dalykų, kaip veikia sistema, nežino net tie, kurie toje sistemoje dirba: „Tarkim, dėl kovido būna tokių atvejų, kai skambina žmonės iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tu su jais kalbiesi kaip su pacientais ir jie klausinėja tokių dalykų, kad net sutrinki. Ir jie nori ilgai šnekėtis, kokią valandą, o tu sau galvoji – žmogau, negi nežinai? Tenka pasakyti, kad mes konsultacijai turime 7 minutes.
Kai buvau studentė, įsivaizdavau, kad pacientai ir gydytojai bus kaip vaikai, o SAM kaip mama. Štai pamato, kad vaikai pykstasi, juos sutaiko, nes jai rūpi ir pacientai, ir gydytojai. Bet kai dirbu, tai nežinau, man atrodo, kad SAM pati sau rūpi ir tiek, jai būtų smagu, jeigu gydytojai nesiskųstų, o pacientai būtų patenkinti.“
Kai buvau studentė, įsivaizdavau, kad pacientai ir gydytojai bus kaip vaikai, o SAM kaip mama, jai rūpi ir pacientai, ir gydytojai. Bet kai dirbu, tai nežinau, man atrodo, kad SAM pati sau rūpi ir tiek.
Prisimindama studijas, J.Latauskienė sako, kad rezidentūros metu mokėsi trečio lygio ligoninėje, poliklinikoje gavo tik stebėti procesus. Gal todėl šik pradėjus čia dirbti suprato, koks tai darbas: „Toks pavyzdys – kai dirbi priėmimo skyriuje, atrodo, kad visi važiuoja į priėmimą, vos pacientas sukosėja, šeimos daktaras siunčia į priėmimą. Pradedi dirbti čia ir pamatai – tik kartais nusiunti žmogų į priėmimo skyrių, ir tai dar gerai pagalvojęs, suvokdamas, kad jis ten lauks tas šešias valandas, suvokdamas, kad jis ten gali ir susirgti. Ir kai grįš, bus piktas ant tavęs, kad ten jį nusiuntei.
Nežinau, kodėl tie iš aukščiau nesiklauso. Ar mes nemokame pasakyti, ar mūsų nenori klausytis. Labai susiduriu su tuo, kad žmonės labai nori pykčiu pasiekti, kad gydytojas būtų geras. Jeigu tau, gydytojau, nepatinka, tu išeik ir užleisk vietą tam, kuriam patiks.
Labai yra mėgstamos frazės „juk žinojai, kur eini“, „jeigu tikrai dirbtum, nebūtų laiko šitiems jausmams, šitoms mintims“ ir pan. Tokiu atveju gal ir gydytojai galėtų pacientui, kai jis ateina su padidėjusiu spaudimu, sakyti – taigi žinojai, jeigu nesportuosi, kils spaudimas, jeigu rūkai – žinojai, kad gali būti vėžys, pažiūrėk į pasą, kiek tau metų ir t.t. Bet gydytojai nesako taip.“
Mūsų pacientas yra žmogus, tvirtai pabrėžia gydytoja. Ne jo liga, ne jo atvejis, o Petras, Algimantas ar Birutė: „Tai mano pacientai, jeigu jų gyvenime sekasi, jie sveiki. Jie yra mano pacientai ir jeigu jiems nesiseka, jeigu jie suserga. Net jeigu jie pakliūva į trečio lygio ligonines, ten prižiūrimi, gydomi, vis tiek aš lieku jų šeimos gydytoja, susiduriu su tuo, kad matau, kaip ten dalykai daromi, kas vyksta.“
Paklausta, ar, jos manymu, griežtas karantinas padės suvaldyti pandemiją, šeimos gydytoja akcentuoja jau pastebinti, kad žmones veikia tokie pasakymai, kaip premjerės Ingridos Šimonytės pastaba dėl maisto skyrius atidariusių pramoninių prekių parduotuvių. Ji pasakė, kad jeigu parduotuvės piktnaudžiaus tvarka atidarydamos „čipsų skyrius“, sulauks sprendimų. O pacientai jau sako, kad ten nesilankys, nes nenori būti su tais „apgavikais“.
„Žmonės nori būti su laiminčia puse, žmonės nori bendrumo jausmo“, – įsitikinusi Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja.
-
Šeimos gydytoja pataria, kaip malšinti lengvos formos COVID-19 simptomus: „Jokiu būdu nerekomenduoju savarankiškai gerti antibiotikų“
-
Santaros gydytojas: jeigu nesusiimsime, pacientams gali tekti patiems rūpintis savimi
-
Santaros klinikos prašo pagalbos: neliko kam dirbti skalbykloje, savaitgalį gali nebūti kam priimti pacientų
-
SAM atnaujino rekomendacijas gyventojams: prašo atidėti šeimos šventes, likti namuose
