15min tęsia pokalbių ciklą su Lietuvos medikais apie jų darbą ir kasdienybę.
Klausimo, kaip atsidūrė Aukštadvaryje, gydytoja Jurga sulaukia gana dažnai. „Kartais sakoma, kad žmonės į kitas šalis emigruoja dėl meilės. Aš – tikra vilnietė – emigravau į savo vyro tėviškę. Apsigyvenome čia su vaikais, nes norėjome turėti daugiau erdvės.
Tai tikrai nuostabus kraštas, kur daug gamtos, už kelių šimtų metrų nuo namų – ežeras. Viską, ką geriausio tu gali turėti po darbo, yra čia. Todėl persikraustymas nebuvo sudėtingas. Be to, turime tris dukras ir galvojome apie jų papildomą ugdymą.
Čia radome galimybių savo vaikams, o Trakų meno mokyklos filialą mergaitės gali pasiekti pėsčiomis, todėl mums, tėvams, nereikia dirbti vairuotojais“, – apie savo gyvenimą Aukštadvaryje kalba jau dešimt metų šeimos gydytoja dirbanti J.Dūdienė.
Emocionali. Taip pati apie save sako šeimos gydytoja. Dėl savo pacientų, tarsi dėl artimų žmonių išgyvenanti medikė atvira – kartais pakelia ir balsą.
„Aš tokia esu, emocionali. Bet kaip kitaip, jei žmogus negeria jam paskirtų vaistų? Ar kai visą žiemą nebuvo antibiotikų, o jų reikėjo vaikams? Skambinau po visas vaistines, o dar ilgiausią „paklodę“ vaistininkui reikėjo surašyti“, – kalba J.Dūdienė.
– Gydytoja, darbas mažame miestelyje yra, matyt, kitoks nei didmiestyje?
– Visas mūsų kolektyvas – trys gydytojos, trys slaugytojos, valytoja, buhalterė, vairuotojas – yra aukštadvariečiai. Visi mes gyvename čia. Nėra nė vieno, atvažiuojančio iš kito miesto. Tai – tam tikra prasme unikalu, nes tikrai ne kiekviename mažame miestelyje taip yra.
Todėl gyvenimas miestelyje ir bendravimas, santykis su pacientais – kiek kitoks, viskas tarsi persipynę. Aukštadvaryje vyksta kultūros renginiai, taip pat vaikų mokyklos renginiai. Žinoma, kad tu mataisi su tais pačiais žmonėmis, kurie ateina pas tave kaip pas gydytoją. Jie tave ir užkalbina, užduoda klausimų dėl sveikatos. Aišku, turguje neapžiūriu žmogaus, net jei jis kažko klausia.
– Būna, kad klausia? Gatvėje, turguje, parduotuvėje?
– Žinoma. Be to, kartais ir pati gatvėje sutiktam žmogui primenu, kad jis, tarkime, nebaigė profilaktinių tyrimų ir reiktų ateiti. Bandau pasakyti ir žaismingai, nes norisi žmogų prisikviesti.
